1951 m. tremtinės Onos Matulevičienės (iš kairės šešta) išlydėjimas į Lietuvą. Vertikosas, Kargasako r., Tomsko sr., 1956 m.
Iš LGGRTC
1951 m. tremtinių Žygaičių šeimos išlydėjimas į Lietuvą. Pyškino Troickojės r., Tomsko sr., 1956 m.
Iš LGGRTC
Laiškas, nežinomos 1951 m. tremtinės rašytas iš tremties į Lietuvą sugrįžusiai 1951 m. tremtinei Danutei Domicelei Češūnaitei. Zacharovka, Pyškino Troickojės r., Tomsko sr., 1958 m. kovo 20 d. Laiško autorė prisimena kartu tremtyje praleistą laiką ir išgyventus vargus, liūdi dėl to, kad daug lietuvių tremtinių šeimų išvyksta į Lietuvą, o jų šeima vis nesulaukia paleidimo iš tremties. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Danutė Domicelė Češūnaitė 1951 m. spalio 2 d. su šeima ištremta į Zacharovką, Pyškino Troickojės r., Tomsko sr. Šeima palesta 1957 m. Į Lietuvą grįžo 1958 m.
Palydos į Lietuvą. Geležinkelio stotyje stovi 1951 m. tremtiniai (iš kairės): Ona Urbonaitė, Antanas Šiupienis, Veronika Buškauskaitė, Algis Kaminskas su dukrele, Juozas Kaminskas. Tunguskij Boras, Asino r., Tomsko sr., apie 1957–1958 m.
Iš LGGRTC
Išlydimi į Lietuvą išvykstantys tremtiniai. Tunguskij Boras, Asino r., Tomsko sr., 1958 m.
Iš LGGRTC
Pažyma, išduota 1951 m. tremtinei Onai Čiuladienei, kurioje pažymima, kad ji išbraukta iš specapgyvendinimo įskaitos. Pažymą pasirašė Čiajos r. milicijos skyriaus viršininkas Isakovas. Tomsko sr., 1957 m. birželio 25 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1951 m. tremtinių Gvazdauskų šeima prieš išvykstant į Lietuvą laukia garlaivio Bielojaro prieplaukoje. Stovi (iš kairės): antra – Elžbieta Gvazdauskienė, trečias – Antanas Gvazdauskas, ketvirtas – Jonas Gvazdauskas, septintas (prisėdęs) – Juozas Gvazdauskas. Teguldeto r., Tomsko sr., 1958 m. Fotografas Petras Gvazdauskas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Juozas ir Elžbieta Gvazdauskai kartu su sūnumis Antanu ir Jonu 1951 m. spalio mėn. ištremti į Kujanovo miškų ūkį, Teguldeto r., Tomsko sr. Sūnus Petras 1952 m. sausio mėn. buvo ištremtas į Malinovką, Tugano r., Tomsko sr., vėliau išvyko pas savo šeimą į Kujanovo miškų ūkio gyvenvietę, 1957 m. – į Krasnojarską. Juozas ir Elžbieta Gvazdauskai su sūnumis Antanu ir Jonu į Lietuvą grįžo 1958 m., Petras Gvazdauskas – 1962 m.
1951 m. tremtinių Penkauskų šeimos išlydėtuvės į Lietuvą. Išvyksta Jonas Penkauskas, Birutė ir Rūta Zita Penkauskaitės. Karlovka, Ačinsko r., Krasnojarsko kr., 1956 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Tremtinių, išvykstančių į Lietuvą palydėtuvės nuo Bielojaro prieplaukos. Teguldeto r., Tomsko sr., 1958 m. Fotografas Petras Gvazdauskas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Tomsko sr. milicijos skyriaus išduota pažyma 1951 m. tremtinei Alfonijai Kutkaitytei dėl jos paleidimo iš specgyvenvietės ir paso išdavimo. Kargasoko r., Tomsko sr., 1956 m. rugsėjo 11 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Pažyma, išduota 1951 m. tremtinei Jadvygai Buškevičiūtei, kurioje pažymima, kad ji išbraukta iš specapgyvendinimo įskaitos. Pažymą pasirašė Asino r. vykdomojo komiteto milicijos skyriaus viršininkas. Tomsko sr., 1958 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
RSFSR Vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma 1951 m. tremtinei Agotai Balčiūnienei dėl jos paleidimo iš specgyvenvietės ir paso išdavimo. Ilanskio r., Krasnojarsko kr., 1957 m. lapkričio 6 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
RSFSR Vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma 1951 m. tremtiniui Jonui Petraičiui dėl jo paleidimo iš specgyvenvietės ir paso išdavimo. Nazarovo r., Krasnojarsko kr., 1957 m. rugpjūčio 7 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Savadarbė Lietuvos trispalvė, kuri 1951 m. nežinomo tremtinio buvo išvežta į Sibirą ir sugrąžinta atgal į Lietuvą.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1951 m. sovietinės Gegužės 1-osios šventės metu Uršulė Naraškevičienė šią vėliavą iškėlė ant namo sienos Ukmergėje. Tuo metu Uršulės Naraškevičienės namuose nuo saugumiečių persekiojimo slapstėsi pogrindinės organizacijos narys Vytautas Matijošius. Sužinojęs apie moters iškeltą vėliavą ir suvokdamas sulauksiąs bereikalingo saugumiečių dėmesio, vyras vėliavą nukabino ir paslėpė pagalvėje. Pagalvę perdavė saugoti pažįstamam asmeniui, kuris 1951 m. spalį buvo ištremtas į Sibirą. Su savimi į tremtį vyras pasiėmė pagalvę su viduje paslėpta trispalve. Tremtinys ją išsaugojo visą tremties laikotarpį, o grįžęs į Lietuvą sugrąžino Vytautui Matijošiui.
Vytautas Matijošius buvo pogrindinės organizacijos „Granitas“ narys. Suimtas 1951 m. ir kalintas Vilniuje. Karo tribunolo 1952 m. nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. 1952 m. išvežtas į Norilską, Krasnojarsko kr. Paleistas iš lagerio 1956 m. grįžo į Lietuvą.