1942 m. vasario 9 d.

Vladas (Vladimiras) Šakalys gimė  Rusijoje, Čeliabinsko sr., Mokrousovo r., Kokorevskio k. tarnautojų šeimoje, Vokietijos ir SSRS karo pradžioje evakuotoje iš Lietuvos.

1944 m.

drauge su šeima grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Vilniuje, Užupyje.

1948 m.

pradėjo lankyti Vilniaus 16-ąją vidurinę mokyklą. Besimokydamas mokykloje ėmėsi antiokupacinės veiklos – gamino ir platino atsišaukimus. Už tai 1955 m. spalio mėnesį buvo suimtas. Būdamas nepilnametis kalėjimo tąkart išvengė, bet vidurinės mokyklos baigti nespėjo.

1961 m. kovo 4 d.

vėl buvo suimtas, nes 1958 m. drauge su Algimantu Baltrušiu, Vitu Vosyliumi, Romualdu Ragaišiu įkūrė organizaciją „Laisvoji Lietuva“, kurios programinis siekis buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. V. Šakalys organizacijoje veikė itin aktyviai. Jis gamino ir platino antisovietinius lapelius, rašė šūkius, naikino okupantų vėliavas, iškeldavo Lietuvos trispalvę.

1961 m. gegužės 26 d.

LSSR Aukščiausiojo Teismo buvo nuteistas šešeriems metams laisvės atėmimo. Kalėjo Mordovijos lageryje Nr. 385/II. Už nepaklusnumą lagerio valdžiai buvo perkeltas į Vladimiro kalėjimą (Rusija), skirtą ypač pavojingiems nuteistiesiems, nusikaltusiems komunistinei imperijai. Ten kalėdamas beveik ketverius metus išgyveno sunkiausią savo gyvenimo laikotarpį. Eidamas per kalėjimų golgotas Vladas susipažino su žymiais disidentais, rezistentais: Juliumi Danieliu, Andrejumi Siniavskiu, Josifu Brodskiu, Viktoru Petkumi, Antanu Terlecku, Alfonsu Svarinsku, Sigitu Tamkevičiumi, Algirdu Endriukaičiu ir daugeliu kitų, išmoko kelias užsienio kalbas.

1967 m. kovo mėnesį

paleistas grįžo į Lietuvą. Netrukus drauge su Viktoru Petkumi ėmėsi vienyti pavergtų Baltijos tautų pasipriešinimo jėgas. Motociklu aplankė visus žymesnius Latvijos ir Estijos kovotojus.

1968 m. gegužės 23 d.

kartu su Antanu Terlecku „Sigmos“ klube dalyvavo visuomenėje didelį atgarsį turėjusioje literatūrinėje diskusijoje, dėl kurios KGB pareigūnai bandė iškelti jam bylą.

1969 m. sausio 5 d.

buvo suimtas, jam iškelta kriminalinė byla. 1969 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus m. Lenino r. liaudies teismo nuteistas kaip kriminalinis nusikaltėlis ketveriems metams griežtojo režimo lagerio.

1971 m.

grįžo į Lietuvą.

1973 m. birželio 7 d.

vėl buvo suimtas, kaltintas kriminaliniais nusikaltimais.

1974 m. lapkričio 13 d.

Kauno m. Lenino r. liaudies teismo nuteistas penkeriems metams ypatingojo režimo lagerio.

1978 m.

grįžęs iš įkalinimo vietos, ėmėsi veiklos Molotovo–Ribentropo paktui paviešinti. Drauge su A. Terlecku ir J. Sasnausku parengė 45 pabaltijiečių memorandumą. Šis lietuvių, latvių, estų rezistentų ir Rusijos disidentų pasirašytas dokumentas buvo iššūkis ir SSRS, ir Vakarams. Memorandumas rėmėsi tarptautinės teisės normomis ir nepaneigiamais istorijos faktais. Dokumentu siekta atkreipti dėmesį į Molotovo–Ribentropo paktą ir panaikinti jo padarinius, išvesti Sovietų Sąjungos okupacinę kariuomenę iš Baltijos šalių. Remdamasis memorandumu Europos Parlamentas 1983 m. specialia rezoliucija parėmė Baltijos šalių laisvės siekį. V. Šakalys – vienas iš Lietuvos laisvės lygos steigėjų ir pogrindinio leidinio Vytis leidybos iniciatorių, kelių šio leidinio straipsnių autorius. Rašė protesto pareiškimus.

1979 m.

gresiant naujam suėmimui, pasiryžo bėgti į Vakarus.

1980 m. birželio 26 d.

slapta pasiekė Kareliją ir pelkėmis bei miškais perėjo SSSR–Suomijos sieną. Slapstydamasis pėsčias kirto Suomijos–Švedijos sieną ir Švedijoje pasiprašė politinio prieglobsčio. Jis tapo pirmuoju tokį žygį sėkmingai įveikusiu lietuviu. Vėliau pasitraukė į JAV. Ten gyvendamas atskleidė daug informacijos apie KGB veiklos Vakaruose metodus, kovojo už Lietuvos laisvę, redagavo Los Andžele leidžiamą laikraštį Versmė. Stengėsi padėti visoms iš Maskvos vadovaujamos blogio imperijos besistengiančioms ištrūkti ir už nepriklausomybę kovojančioms tautoms.

1995 m. rugpjūčio 13 d.

trumpam grįžęs į Lietuvą, staiga mirė Vilniuje. Palaidotas Vilniuje, Saulės kapinėse Antakalnyje.

2003 m. sausio 8 d.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).

Parengta pagal: 
Vladas (Vladimiras) Šakalys

Kastytis Stalioraitis, Antarktidos imperatorius, Vilnius, 2009

Arvydas Anušauskas, Birutė Burauskaitė, Baltijos laisvė – Europos atsakomybė, Vilnius, 2002

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024 m.