Virtuali paroda
Tauro apygarda
Partizanų veikla (1945 m. rugpjūtis–1952 m. vasara)
Pietų Lietuvoje veikusi Tauro apygarda išsiskyrė savo aktyvia ir organizuota veikla. Pirmaisiais partizaninio karo metais kovotojai vykdė aktyvias puolamąsias operacijas, užimdavo valsčių centrus, miestelius, komunistinės valdžios įstaigas, rengė pasalas NKVD kariuomenei. Pradiniu karo etapu vyko didžiausi partizanų mūšiai su okupantų kariuomene: Valkų, Palių ir kt. Ilgainiui partizanų taktika keitėsi. Buvo pereita prie konspiracinių kovos būdų: slėptuvių-bunkerių įrengimo, ryšių tinklo formavimo, krašto jėgų išsaugojimo, dėmesys skiriamas pogrindžio spaudai, archyvų išsaugojimui. Partizanai rengė akcijas prieš sovietinį ir partinį aktyvą, kolaborantus.
Nuo pat Tauro apygardos susikūrimo jai vadovavo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje tarnavę ir didelę patirtį turintys karininkai: kpt. Leonas Taunys, mjr. Zigmas Drunga, ltn. Antanas Baltūsis, ltn. Jonas Aleščikas. Griežta karinė teritorinė struktūra, drausmė ir subordinacijos principai Suvalkijos laisvės kovotojų gretose buvo diegiami jau ankstyvuoju Lietuvos partizaninių kovų etapu.
1946 m. vasarą Antanas Baltūsis-Žvejys, tapęs Tauro apygardos vadu, skelbė, kad Lietuvos laisvės kovotojų organizacija yra karinė, todėl joje būtina drausmė. Apygardos vadovybė iš kovotojų reikalavo besąlygiškai laikytis karinės drausmės, nustatytų elgesio normų, įvairiais būdais stengėsi užkirsti kelią netvarkai ir savivalei. Tauro apygardoje buvo sudaryti tokie svarbūs dokumentai, kaip „Drausmės nuostatai“, „Tauro apygardos veikimo statutas“, „Tauro apygardos vidaus veikimo statutas“.
Tęsiant Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės tradicijas, apygardoje buvo įvesta karinė uniforma, nustatytos uniformos laipsnių, einamų pareigų, sužeidimo ženklų taisyklės. Buvo puoselėjamos laisvės kovotojų pagerbimo tradicijos. Už drąsą kautynėse, pavyzdingą pareigų vykdymą teikti apdovanojimai: Laisvės kovos kryžiai, pasižymėjimo ženklai, padėkos raštai.
Apygardoje daug dėmesio buvo skiriama kariniam partizanų pasirengimui. 1947 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Kazlų Rūdos miškuose suorganizuoti partizanų apmokymo kursai. Apmokymo programą sudarė apygardos Rikiuotės skyriaus viršininkas, būsimas apygardos vadas Jonas Aleščikas-Rymantas. Šiuose kursuose dalyvavo praktiškai visa apygardos vadovybė ir visų rinktinių vadai.
Norėdami išlaikyti tautos pilietinį sąmoningumą ir pasipriešinti komunistinei ideologijai, Lietuvos laisvės kovotojai leido pogrindžio spaudą. Kovotojų dvasią stiprino patriotinių dainų ir eilėraščių rinkiniai. Oficialus Tauro apygardos laikraštis buvo „Laisvės žvalgas“. Nuo 1946 m. apygardoje taip pat buvo leidžiamas laikraštis „Kovos keliu“. Pogrindinės spaudos redaktoriais dirbo išsislavinę asmenys, tokie kaip Vytauto Didžiojo universiteto studentai Kazimieras Algirdas Varkala-Žaliukas, Juozas Lukša-Vytis, rašytojas Antanas Miškinis-Kaukas, dėstytojas juristas Alfonsas Vabalas-Gediminas ir kiti. Apygardos vadovybė rašė ir platino atsišaukimus, nukreiptus prieš prievartinius sovietinius rinkimus, kolektyvizaciją, religinės laisvės varžymą, apeliavo į tautiečių patriotinius jausmus. Dėl bolševikinės ideologijos daromos žalos daug dėmesio skirta jaunimo švietimui.
Tauro apygardos partizanai fiksavo okupantų vykdytus nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, rėmė nuo sovietinio teroro nukentėjusias šeimas. Partizanų surinkti terorą liudijantys dokumentai sėkmingai pasiekė Vakarus Tauro apygardos vadovybės organizuotos Lietuvos partizanų atstovų kelionės už geležinės uždangos metu.
Deja, apygardos partizanams nepavyko išvengti sovietų saugumo destruktyvios veiklos. Dėl sovietų saugumo vykdytų operacijų, agentūrinės veiklos ir laisvės kovotojų patirtų nuostolių pasipriešinimo aktyvumas mažėjo. 1952 m. buvo suimtas ir sovietų saugumo užverbuotas paskutinis apygardos vadas Juozas Jankauskas-Demonas. Tai iš esmės reiškė apygardos gyvavimo pabaigą. Paskutinis apygardos partizanas Justinas Balčius-Plutonas žuvo 1957 m.
Žuvinto paliose veikę Varnupių ir Muškietininkų partizanų būriai. 1945 m. pavasaris.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos partizanų raištis.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos štabo parengta kariuomenėje netarnavusių partizanų mokymo programa. Patvirtina 1945 m. rugpjūčio 28 d.
Lietuvos ypatingasis archyvas
Žuvinto paliose veikę Varnupių ir Muškietininkų partizanų būriai.
1945 m. pavasaris.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos vado 1946 m. balandžio 5 d. įsakymas dėl laisvės kovotojų ir jų rėmėjų pasižymėjimo ženklų ir jų dėvėjimo tvarkos.
Lietuvos ypatingasis archyvas
Tauro apygardos vadovybės kreipimasis į tautiečius, raginantis remti Lietuvos partizanus. 1946 m.
Lietuvos ypatingasis archyvas
Tauro apygardos štabo ir rinktinių vadų suvažiavimas. 1946 m. birželio 2–3 d.
Priekyje sėdi apygardos vadas Zigmas Drunga-Mykolas Jonas (kairėje) ir apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas (dešinėje). Antroje eilėje (iš kairės): pirmas – Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Kardas, antras – Perkūno rinktinės vadas ir apygardos vado pavaduotojas Vaclovas Navickas-Auksutis, ketvirtas – apygardos štabo viršininkas Antanas Baltūsis-Žvejys ir apygardos vado adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos štabo nariai. 1946 m.
Stovi iš kairės: Jonas Pileckis-Brokas, Vytautas (Vitalius) Gavėnas-Vampyras, Antanas Baltūsis-Žvejys, Vaclovas Navickas-Auksutis, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos laikraštis „Kovos keliu“. 1946 m. liepos 28 d. Nr. 10.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos kapelionas, štabo narys Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis. 1946 m.
1946 m. pavasarį nuo sovietų saugumo besislapstantis kunigas Justinas Lelešius, partizanų gretose žinomas Grafo, Krivaičio slapyvardžiais, pradėjo eiti apygardos kapeliono pareigas ir teikti taip reikalingą dvasinę paramą laisvės kovotojams. Kovos metais J. Lelešius rašė dienoraštį, kuris buvo rastas KGB archyve ir išspausdintas Lietuvai atgavus Nepriklausomybę: „Rytojaus dieną atlaikiau Šv. Mišias. Šešiasdešimt vyrų, suklaupę tarp ošiančių miško medžių, nuplovę savo sąžines Atgailos sakramentu, siunčia Aukščiausiajam karštas maldas, kad Gerasis Dievas saugotų juos, išgelbėtų greičiau vargstančią Tėvynę, o kritusiems kovoje broliams suteiktų laimingą amžinybę. Žiūrėdamas į taip karštai besimeldžiančius vyrus, savo širdies gilumoje prabilau: „Jei buvom mes kada lietuviai pamiršę Dievą, tai dabar, grįžę iš miškų, parodysime, kaip mokame mylėti Dievą ir Jam dėkoti, dėkoti, dėkoti… Tie, kurie liksime gyvi…“
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo 1946 m. liepos 5 d. įsakymas, kuriame informuojama apie apygardos vado pasikeitimą, partizanų uniformų dėvėjimo tvarką, apdovanotinų partizanų ir rėmėjų sąrašų sudarymą ir kt.
Lietuvos ypatingasis archyvas
Aktas, kuriuo „Juostele už uolumą“ apdovanojamas Tauro apygardos partizanas Sigitas Melninkas (Melnykas)-Portas. Dokumentas patvirtintas Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo ir apygardos štabo adjutanto Jono Pileckio-Šarūno parašais. 1946 m. rugsėjo 27 d.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo 1946 m. liepos 6 d. įsakymas dėl kovotojų veiksmų reaguojant į priešo provokacijas, tarnybinės drausmės laikymosi, neleistinumo viešinti žinias apie kovotojų apsistojimo ar stovyklavimo vietas, kovotojų bendravimo su savo tiesioginiais ir netiesioginiais viršininkais ir kt.
Lietuvos ypatingasis archyvas
Tauro apygardos „Drausmės nuostatai“. Parengti 1946 m.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos „Veikimo statutas“. Parengtas 1946–1948 m.
Statute numatyti apygardos tikslai, uždaviniai, pateiktas kovotojų paskirstymas pagal veiklos pobūdį, numatytos pareigos, pradedant apygardos vadu, baigiant eiliniu kovotoju.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos „Vidaus tarnybos statutas“. Parengtas 1948 m.
Statuto įvade rašoma: „Laisvės kovotojų organizacijos vidaus tvarką nustato apygardos „Vidaus tarnybos statutas“, kuris yra privalomas visiems organizacijos nariams: tiek vadams, tiek eiliniams kovotojams. Šiame Statute nurodyta tvarka vidaus tarnybai yra privaloma tiek dabartiniu kovos metu ir tiek atkovojus Nepriklausomybę, iki nebus vadovybės paleista organizacija, pakeistas ar atšauktas šis Statutas. Nuo Statuto leidžiama nukrypti ypatingose sąlygose ir ypatingose atvejuose. Laisvės kovotojai, kaip tautos širdis ir gyvybinis pulsas, privalo būti visur ir visada tautos pažiba, pavyzdys visiems tiek išorėje, tiek veiksmuose, tiek savyje.“
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Vinco Strimo-Šturmo įsakymas dėl apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo 1947 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 21 paskelbimo.
Įsakyme Nr. 21 Tauro apygardos vadas skelbia apie Mokomosios kuopos prie Tauro apygardos štabo įsteigimą, kuopos vado ir lektorių paskyrimą, kuopos kovotojų sąrašo paskelbimą ir kt.
Lietuvos ypatingasis archyvas
Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos baigimo pažymėjimas išduotas Vytauto rinktinės partizanui Albinui Lazauskui-Šalmui kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 18 d.
Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus
Tauro apygardos mokomosios kuopos kovotojai lauko klasėje. Kazlų Rūdos miškas, 1947 m. rugpjūčio 16 d.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Mokomosios kuopos partizanai atlieka rytinę mankštą. Kazlų Rūdos miškas, 1947 m. rugpjūčio 16 d.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos mokomosios kuopos partizanai žygyje. 1947 m. rugpjūčio mėn.
Priekyje žygiuoja – Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Daugirdas. Kazlų Rūdos miškas.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Mokomosios kuopos partizanai ruošiasi pamokoms. Kazlų Rūdos miškas, 1947 m. rugpjūčio 17 d.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Mokomosios kuopos egzaminai. Kazlų Rūdos miškas, 1947 m. rugpjūčio 18 d.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos mokomosios kuopos lektoriai. 1947 m. rugpjūčio 20 d.
Stovi iš kairės: Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis ir šios rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Vytautas Jonas Jesaitis-Naktis, Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Mokomosios kuopos kursantai. Kazlų Rūdos miškas, 1947 m. rugpjūčio 20 d.
Priekyje sėdi: Žalgirio rinktinės vado adjutantas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas (kairėje), Vytauto rinktinės vado adjutantas Albinas Salinka-Dainius (dešinėje). Stovi – Žalgirio rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Aleksandras Grybinas-Faustas (kairėje) ir Vytauto rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Ratkelis-Oželis (dešinėje).
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Vadai renkasi tribūnoje prieš prasidedant mokomosios kuopos paradui. Kazlų Rūdos miškas, 1947 m. rugpjūčio 20 d.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Mokomosios kuopos partizanai su vadais prie kursų baigimo proga paruošto vaišių stalo. Kazlų Rūdos miškas, 1947 m. rugpjūčio 20 d.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos vadas Jonas Aleščikas-Rymantas (dešinėje) ir apygardos Vytauto rinktinės vadas Vytautas (Vitalius) Gavėnas-Vampyras, Granitas, 1948 m.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos laikraštis „Laisvės žvalgas“. 1948 m. spalio 25 d. Nr. 5 (23).
Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus
Tauro apygardos partizanai. Iš kairės: pirmas – Viktoras Vitkauskas-Saidokas, antras – Vincas Strimas-Šturmas, trečias – Jonas Kuras-Jaunutis, ketvirtas – Aleksandras Grybinas-Faustas. Ne vėliau 1948 m.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo pareigūnai darbo metu. 1949 m. balandžio 5 d.
Iš kairės: Juozas Ališauskas-Klaidas, Stasys Ališauskas-Kalinys ir rinktinės vadas Vytautas (Vitalius) Gavėnas-Vampyras.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto rašytas laiškas Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui apie padėtį apygardoje. 1949 m. gegužės 6 d.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
1948–1949 m. Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas (dešinėje) ir jo adjutantas Pranas Runas-Daugirdas (kairėje).
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto 1949 m. gegužės 12 d. įsakymas dėl Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Karo tarybos 1949 m. vasario 10 d. nutarimo BDPS pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS), vadovavimosi LLKS statuto I-II skyrių nuostatomis, rinktinių veikimo teritorijos suskirstymo į tėvūnijas ir kt.
Lietuvos ypatingasis archyvas
Tauro apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto 1949 m. rugpjūčio 15 d. įsakymas dėl Tauro apygardos įkūrimo 4-ųjų metinių minėjimo, partizanų paskatinimo ir kt.
Lietuvos ypatingasis archyvas
Viktoro Vitkausko-Saidoko laiškas rašytas Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Laiške informuojama apie Tauro apygardos vado Aleksando Grybino-Fausto žūtį. 1949 m. rugsėjo 30 d.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto sudarytos apygardos partizanų kovų bei operacijų 1950 m. sausio 8–birželio 28 d. žinios.
Lietuvos ypatingasis archyvas
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vado, Gynybos pajėgų štabo pareigūnų ir Pietų Lietuvos srities vadų 1950 m. rugsėjo 5−6 d. jungtinio posėdžio protokolas.
Posėdžio metu buvo nuspręsta, už nuveiktus darbus ir nuopelnus lietuvių tautai, žuvusius Tauro apygardos vadus Zigmą Drungą-Mykolą Joną ir Antaną Baltūsį-Žveją apdovanoti 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiais su kardais, Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui suteikti Laisvės Kovos Karžygio vardą, o Lionginą Baliukevičių-Dzūką apdovanoti 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadų susirinkimas. 1950 m. rugsėjo 5–6 d. Prienų r. Balbieriškio miškas. Pirmoje eilėje (iš kairės) sėdi: Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis; antroje eilėje iš kairės klūpo: Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Antanas Grikietis-Slapukas, LLKS Gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, Žalgirio rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas ir Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala; trečioje eilėje iš kairės stovi: Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis, LLKS Gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas Konstantas Baliukevičius-Rainys, Tylius.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus