Tauro apygarda

1944 m. vasarą, praslinkus frontui, Suvalkijoje pradėjo veikti pirmieji Lietuvos partizanų būriai. Iš atskirų grupių, būrių ėmė formuotis didesni kovotojų junginiai, kuriems vadovavo Lietuvos kariuomenės karininkai, suvokę centrinio – kovai su okupantais vadovaujančio štabo būtinybę.

1945 m. liepos mėnesį Skardupiuose (Marijampolės aps.) parapijos klebono Antano Yliaus iniciatyva įvyko Tauro apygardos steigiamojo štabo posėdis.  Savo atsiminimuose kun. A. Ylius rašė: „Mudu matėme, kad pavieniui nieko nebus galima padaryti: mudu priėjome išvados, kad reikia sukurti organizaciją, kuri sudraustų savivaliavimus ir visokius veiksmus atliktų labai rimtai apgalvoję ir juridiškai. <…> Ketvirtoji ir svarbiausia mūsų organizacijos priežastis, būtent, noras atskirti Lietuvą pagal konstituciją nuo Tarybų Sąjungos ir padaryti ją laisvą, lietuvišką, demokratinę ir nepriklausomą Respubliką“.

Tų pačių metų rugpjūčio 15 d. Skardupių parapijos klebonijoje, dalyvaujant štabo nariams ir partizanų grupių atstovams, buvo įkurta Tauro apygarda. Susirinkime dalyvavo  apygardos štabo vadas kpt. Leonas Taunys-Kovas, laikinojo štabo viršininkas ltn. Vytautas Bacevičius-Vygandas, štabo adjutantas Jonas Pileckis-Brokas, Vytauto rinktinės Baudžiamojo skyriaus viršininkas Vytautas (Vitalius) Gavėnas-Vampyras, Propagandos skyriaus viršininkas Albinas Ratkelis-Oželis, Marijampolės atstovas Vincas Kulboka-Vytenis, Kauno atstovas Stasys Šačkus-Uosis, Prienų rinktinės atstovas Kazys Lapinskas-Berželis. Taip pat ir Kalvarijos partizanų grupės vadas ltn. Vaclovas Navickas-Perkūnas, laikraščio „Laisvės žvalgas“ redaktorius Vincas Radzevičius-Vaidila, Politinio skyriaus viršininkas plk. Liudvikas Butkevičius-Luobas.

Steigiamajame susirinkime buvo apibrėžtos apygardos ribos: Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių ir Lazdijų apskritys, taip pat Alytaus ir Kauno apskričių dalys, esančios kairiajame Nemuno krante. Apygarda suskirstyta į penkias rinktines: Stirnos, Geležinio Vilko, Vytauto, Perkūno, Patrimpo. Buvo pabrėžti pavaldumo, drausmės klausimai, apygardos laikraščiu tapo „Laisvės žvalgas“. Tos pačios dienos apygardos vado įsakymu paskirti štabo darbuotojai ir rinktinių vadai.

Atsižvelgiant į Lietuvos partizanų organizacijos struktūrą, partizaninio karo sąlygas Tauro apygardos ir jos rinktinių sudėtis kito, nuo 1946 m. dalis rinktinių buvo panaikintos, pertvarkytos, įsteigtos naujos rinktinės, tikslinami jų veikimo plotai.

1949 m. Tauro apygardą sudarė trys rinktinės. Geležinio Vilko rinktinė veikė Prienų apskrityje (iki Nemuno) ir Marijampolės aps. dalyje. Žalgirio rinktinė apėmė visą Šakių apskritį. Vytauto rinktinės veikimo plotas buvo Vilkaviškio apskritis ir Marijampolės apskrities dalis. Nuo 1949 m. pavasario rinktinių kuopos buvo perorganizuotos į tėvūnijas. Tėvūnijos padalintos į skyrius, šie – į grandis. Tokia struktūra išliko iki partizaninio karo pabaigos.