Tauro apygarda

Lietuvos ginkluoto antisovietinio pogrindžio vienijimo idėja buvo aktyviai palaikoma Pietų Lietuvos partizanų gretose. 1946 m. pavasarį čia vyko svarbūs procesai: dvi apygardos – Tauro ir Dainavos – paskelbė įkuriančios Pietų Lietuvos sritį. Tai reiškė, kad centralizavimo idėjos įgavo konkrečius ir perspektyvius pavidalus. 1946 m. balandžio mėnesį Punios šile per Dainavos ir Tauro apygardos partizanų vadų susitikimą buvo priimta Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo deklaracija. Posėdyje dalyvavo ir su kitais bendraminčiais deklaraciją pasirašė aktyviai visų Lietuvos partizanų vienijimosi iniciatyvą palaikęs tuometinis Tauro apygardos vadas Zigmas Drunga-Mykolas Jonas.

Lietuvos partizanams centralizavimo procese buvo svarbu užsitikrinti Vakaruose esančių lietuvių išeivijos organizacijų paramą. Tauro apygarda ribojosi su Lenkija, per kurią Lietuvos laisvės kovotojai galėjo susisiekti su Vakarais. Todėl apygarda atliko svarbų vaidmenį, užmegzdama ir palaikydama ryšius su užsienio lietuvių politinėmis organizacijomis.

Deja, aktyvi Pietų Lietuvos partizanų veikla sulaukė sovietų saugumo dėmesio. Į Lietuvos partizanų vienijimosi procesą įsitraukė sovietų saugumo agentas Juozas Markulis (ag. slap. Erelis, Ąžuolas), kuris turėjo perimti vieningos partizanų vadovybės kūrimą ir naikinti organizaciją iš vidaus.

1946 m. pavasarį Tauro apygardos vadovybė susitiko su iš užsienio atvykusiais atstovais. Buvo tartasi dėl bendros politinės ir karinės Lietuvos ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo vadovybės kūrimo. Tų pačių metų vasaros pradžioje Tauro apygardoje įvyko posėdžiai, kurių metu parengti  šie dokumentai: Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto (VLAK) deklaracija ir Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) steigimo aktas. VLAK turėjo veikti kaip centras, BDPS – kaip politinis, o Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas – kaip karinis sparnas. Atlikti VLAK uždavinius, kol jis bus visiškai suformuotas, buvo pavesta tariamam Vienybės komitetui, kuriam vadovavo sovietų saugumo agentas J. Markulis. 1946 m. rugpjūčio mėnesį buvo suformuotas, deja, saugumo kontroliuojamas BDPS Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas, kurio nariais tapo Tauro apygardos partizanai.

Įsiskverbęs į Lietuvos partizanų vyriausiosios vadovybės kūrėjų gretas sovietų saugumo agentas Juozas Markulis veikė iki pat 1946 m. pabaigos. Laimė, Tauro apygardos partizanų įžvalgumo dėka J. Markulis buvo demaskuotas. Tai buvo labai skaudi patirtis Lietuvos partizanams.

Nepaisant sovietų saugumo žalingos veiklos, Tauro apygardos partizanų vadai neatsisakė vieningos partizanų vadovybės idėjos. Iniciatyvos ėmėsi apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys.  1947 m. sausio mėnesį Pilviškių kaime, Tauro apygardos partizanų teritorijoje, įvyko partizanų vadų susitikimas, kurio metu buvo nutarta  kurti naujos sudėties Lietuvos partizanus vienijančią organizaciją, vėliau pavadintą „BDPS Prezidiumu“.  Tauro apygardos vadai tęsė vieningos Lietuvos partizanų pogrindžio vadovybės kūrimo darbus, mezgė ryšius su kitomis apygardomis, bandydami įtraukti jas į šį procesą, ieškojo ryšių su lietuvių organizacijomis užsienyje.

Tauro apygardos partizanai išleido dokumentus, turėjusius įtakos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) normatyvinių dokumentų rengimui. 1947 m. buvo parengta antroji BDPS deklaracija Nr. 2. Spėjama, kad šios deklaracijos autorius – BDPS Prezidiumo ir Tauro apygardos štabo narys, teisės mokslų daktaras Alfonsas Vabalas-Gediminas. Šis dokumentas panaudotas rengiant 1949 m. LLKS Vasario 16-osios deklaraciją.

1947–1948 m. laikotarpiu sovietų saugumui vis dėl to pavyko pamažu sunaikinti BDPS Prezidiumą. 1948 m. vasario 2 d. žuvo Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys, o 1948 m. birželio 26 d. – paskutinis BDPS narys Alfonsas Vabalas-Gediminas. Nors BDPS Prezidiumo nariai atkakliai siekė įgyvendinti Lietuvos partizanų vadovybės centralizavimo idėją, šios organizacijos veikimo laikotarpiu nebuvo priimti visam ginkluotam antisovietiniam pogrindžiui bendri veiklos dokumentai.

1948 m. pavasarį, gavęs iš Tauro apygardos vadovybės pranešimą, kad dingęs be žinios paskutinis BDPS Prezidiumo narys (slap. Gediminas) ir raginimą imtis iniciatyvos atkurti pogrindžio vyriausiąją vadovybę, Jonas Žemaitis, atsakingas už Kęstučio apygardos ryšius su BDPS, perėmė Lietuvos partizanų vienijimo iniciatyvą. 1948 m. lapkričio mėn. partizanų sričių posėdyje Prisikėlimo apygardos teritorijoje buvo paskelbta, kad atkuriamas BDPS Prezidiumas, BDPS Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas ir pradėta rengtis visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimui.

1948 m. gruodžio mėnesį Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, laikinai perdavęs apygardos vado įgaliojimus Viktorui Vitkauskui-Saidokui, drauge su Pietų Lietuvos srities vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu išvyko į Žemaitiją, kur kiek vėliau įvyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. 1949 m. vasario 4 d. lydimi vietinių partizanų jie pasiekė Minaičių kaimą (dabar Radviliškio r.) Aleksandras Grybinas-Faustas, kaip Tauro apygardos atstovas, dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Minaičiuose, kuriame buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS) ir pasirašyta LLKS Vasario 16-osios deklaracija.