Filmai

Eksponatai
Ypatingą dėmesį sovietų valdžia skyrė kinui – dar Leninas atkreipė dėmesį į kino poveikį plačiosioms masėms. Kadangi propagandiniai dokumentiniai filmai ar kino kronikos nebuvo itin populiarūs, juos rodydavo kinuose prieš meninį filmą. Puikus pavyzdys, atskleidžiantis svetimos valdžios propagandos melagingumą, yra parodoje demonstruojamas dokumentinis filmas „Akmuo užantyje“ apie 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingą Molotovo–Ribentropo nusikalstamam paktui paminėti. Tačiau ne mažesnis dėmesys buvo skiriamas ir vaidybiniams filmams. Ypatingo populiarumo susilaukė režisieriaus V. Žalakevičiaus filmas „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.). Jame – iškreipta Lietuvos partizaninio pasipriešinimo esmė, bet filmas meniškai įtaigus, todėl būtent tokią propagandinę klišę apie Lietuvos partizanus daugelis lietuvių priėmė kaip patogią, valdžios aprobuotą tiesą.

Sovietų okupacinės valdžios filmuotos medžiagos fragmentas apie mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, 1987 m. rugpjūčio 23 d. 

Play Video

Lietuvos laisvės lygos organizuotame mitinge pasmerktas Molotovo–Ribentropo paktas bei jo slaptieji protokolai, lėmę SSRS ir nacistinės Vokietijos agresiją prieš Europos valstybes, tarp jų – Baltijos šalis. Valdžia ėmė persekioti mitingo organizatorius bei dalyvius. Sovietų jėgos struktūrų pareigūnai žiauriai sumušė areštuotą LSSR akademinio dramos teatro dekoratorių Vytautą Pranciškų Jančiauską, reikalavusį mitinge Lietuvos nepriklausomybės. Kiti protestuotojai susilaukė grasinimų susidoroti, viešų smerkimų, svarstymų darbovietėse, atleidimų. Mitingas tapo daugelio lietuvių politinės sąmonės lūžio, ryžto kovoti už savo valstybės atkūrimą pradžia. Demonstruojamas sovietų propagandistų filmuoto mitingo fragmentas – platesnės sovietinių propagandistų medžiagos dalis. Ja naudodamasis tuometinis televizijos žurnalistas Artūras Baublys 1987 m. sukūrė propagandinę dokumentinę juostą „Akmuo užantyje“.

Vaidybinio filmo „Niekas nenorėjo mirti“ fragmentai. 1965 m. režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus sukurtas vaidybinis filmas „Niekas nenorėjo mirti“ iškreipia Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo Rusijos bolševikų okupantams esmę. Būdamas meniškai įtaigus, įtvirtina žiūrovų sąmonėje sovietinės ideologijos schemą.

Pirmajame filmo fragmente aktoriaus Broniaus Babkausko suvaidintas ūkininkas Marcinkus meldžia okupacinę valdžią remiančius brolius Lokius, stribus ir NKVD kareivius: „Vyručiai, vyručiai…, neišvažiuokite, ašaroms nebus galo.“

Play Video

Filmo režisierius – Vytautas Žalakevičius, operatorius – Jonas Gricius („Lietuvos kino studija“, 1965).

Antrajame fragmente aktoriaus Laimono Noreikos įkūnytas partizanų vadas Aitvaras kartu su bendražygiu terorizuoja Marcinkaus, pasislėpusio po lova nuo partizanų bausmės, žmoną. Marcinkus užmuša žmoną prievartaujantį partizaną ir „istorinių aplinkybių“ spaudžiamas pereina į stribų – „liaudies gynėjų“ – pusę.

Play Video

Režisierius – Vytautas Žalakevičius, operatorius – Jonas Gricius („Lietuvos kino studija“, 1965).