Žirmūnų mikrorajonas žiemą nuo Vilniaus Kalnų parko. Už tilto prieigų išsirikiavusi dar nenugriautų Tuskulėnų medinukų virtinė, kiek toliau dešinėje matyti Baltasis dvarelis. Vilnius, 1969 m. Nuotraukos autorius Michailas Rebis (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Devynaukštis gyvenamasis namas Žirmūnų mikrorajone. 1966 m. pastatytas pirmasis Lietuvoje devynių aukštų pastatas Žirmūnų g. 57. Šalia išdygo dar keturi tokie pat „dangoraižiai“ (architektas Enrikas Tamoševičius, inžinierius Mindaugas Bilevičius). Vilnius, 1967 m. Nuotraukos autorius Vilius Naujikas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Nauji gyvenamieji namai Vilniuje, Žirmūnų gatvėje. Vilnius, 1966 m. Nuotraukos autorius Gediminas Svitojus (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Namai buvo statomi vietoj nugriautų medinių sodybų. Jų savininkai, negavę jokių kompensacijų, nenoriai kėlėsi į betoninius „urvus“, kai kurių naujakurių likimai susiklostė tragiškai. Didelė dalis vilniečių keliomis šeimomis gyveno nuomojamuose ar giminių, nacionalizuotų namų butuose, bendrabučiuose. 1959 m. stogo virš galvos neturėjo 55 tūkst. Vilniaus gyventojų. Tuo metu prasidėjo stambiaplokščių konvejerinių namų statyba. 1962 m. ji ėmė plėstis dešiniajame Neries krante, vėliau pakrikštytame Žirmūnais – pirmajame dideliame gyvenamajame masyve. Komunizmo statytojas, komunistų partijos ir SSRS imperijos vadovas Nikita Chruščiovas žadėjo „auštančiame rytojuje“ kiekvienai „tarybinei“ šeimai dovanoti butą. „Chruščiovkėmis“ pakrikštyti ankšti, neišvaizdūs, su kišeninėmis virtuvėmis (komunizme jos turėjo išnykti) būstai didžiajai daliai gyventojų, metų metais eilėje laukiančių „savajo kampo“, tapo didžiausia svajone. Nuotraukoje dienraščio ,,Sovetskaja Litva“ („Tarybų Lietuva“) fotografo Gedimino Svitojaus „užkabintas“ autobuso LAZ 697 fragmentas. Pirmasis autobusas Viniuje pradėjo kursuoti 1909 m. Lenkijos valdomame mieste. Keliais maršrutais kursavo italų, šveicarų ir kitų valstybių gaminami autobusai. Pirmaisiais pokario metais naujoji komunistinė valdžia vilniečius vežė Mercedes-Benz ir kitų vakarietiškų markių transporto priemonėmis. Vėliau jas pakeitė rusiški ZIS-ai, Gaz-ai, PAZ-ai, ZIL-ai, Lvive gaminami LAZ-ai. Tuskulėnų apylinkių gyventojai prisimena, kaip juos vaikystėje suaugusieji keleiviai išstumdavo iš sausakimšų autobusų. Namo tekdavo grįžti pėsčiomis. Iki 1967 m., kai buvo patatytas Žirmūnų tiltas, Losiuvką autobusu galima buvo pasiekti tik per Žaliąjį tiltą. Mokiniai per Nerį į Antakalnio 5-ąją vidurinę mokyklą keldavosi valtimis, kurios kartais, irkluojamos neblaivių valtininkų, apsiversdavo šaltame, ledo lytis plukdančiame pavasario vandenyje.

Žirmūnų mikrorajono panorama nuo T. Kosciuškos gatvės. Gatve važiuoja vengriškas autobusas ,,Ikarus“. Panašūs autobusai Kaune pradėjo kursuoti dar 1958 m. Vilnius, 1973 m. Nuotraukos autorius Liucijonas Soroka (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Senas ir naujas Vilnius. Žvilgsnis į Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios bokštus ir Žirmūnus. Vilnius, 1969 m. Nuotraukos autorius Marijonas Baranauskas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

XVIII a. antroje pusėje baigtoje statyti vėlyvojo baroko bažnyčioje 1904 m. susituokė Antanas Smetona ir Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė. 1940 m. NKVD pirmasis batalionas buvo užėmęs dalį šventoriaus. Kitoje Kalvarijų gatvės pusėje ant kalvos stovėjo stebuklais garsėjanti koplyčia su Jėzaus, nešančio kryžių, statula. 1950 m. šią vietą komunistinė valdžia sunaikino. 1970–1974 m., platinant Ukmergės gatvę, nugriauta bažnyčios klebonija. Ukmergės gatvėje neišliko 1758 m. pastatytas sinagogų kompleksas: Didžioji sinagoga ir Didieji maldos namai. 1974–1989 m. Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje kunigavo būsimasis monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.

Žirmūnų mikrorajonas. Pirmame plane – fontanas. Vilnius, 1976 m. Nuotraukos autorius Eugenijus Šiško (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

1965 m. Žirmūnuose buvo pradėta statyti devynaukščius, dvylikaaukščius (architektai Algimantas Nasvytis, Enrikas Tamoševičius ir kt.) gyvenamuosius pastatus. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje Žirmūnų gale išdygo geltonų plytų dvylikaaukščiai (architektas Algirdas Umbrasas), praturtindami miestą vertikaliais akcentais.

Lietuvos kino studija. Tolumoje – Vilniaus Žirmūnų gyvenamojo rajono panorama.Vilnius, 1975 m. Nuotraukos autorius I. Gaidomovičius (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Gatvė Vilniaus Žirmūnų mikrorajone. Vilnius, 1978 m. Nuotraukos autorius Vladimiras Gulevičius (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

1962–1969 m. aukštame Neries krante, priešais Antakalnio mikrorajoną, dygte dygo nauji namai. Projektuotojai bandė įgyvendinti skandinaviškus moderniosios urbanistikos principus: kūrybiškai laisvai išdėstyti stambiaplokščių namus, saugant link Neries žemėjantį reljefą. Ši vieta skiriama ne transporto srautams, o gyventojų poilsiui. Formuojami želdiniai, ieškoma gamtos ir kylančių mūrų harmonijos. 1968 m. centrinės Žirmūnų dalies autoriams, architektams Birutei Kasperavičienei, Bronislavui Krūminiui, inžinieriui Vaclovui Zubrui ir Vilniaus namų statybos kombinato direktoriui Šmueliui Liubeckiui valdžia skyrė aukščiausią to meto apdovanojimą – SSRS valstybinę premiją.

Naujasis Vilniaus mikrorajonas – Žirmūnai. Vilnius, 1966 m. Nuotraukos autorius Michailas Rebis (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Pro Gedimino pilies griuvėsius tekanti Neris simboliškai skiria du pasaulius ir primena Vilnių – Lietuvos karalių sostinę, barokiškus „Šiaurės Atėnus“ – ištikusius kultūrų lūžius. Poetas Tomas Veclova apie komunistinės Rusijos okupuotą miestą rašė: „Vilniuje dažnai patirdavau labai nesmagų jausmą, jog dabartiniai gyventojai kažkaip nepritampa prie to miesto. Neatitinka Vilniaus masto – Vilnius yra už juos didesnis... Tai buvo aukšta praeitis keistoje ir netikroje dabartyje, tradicija pasaulyje, staiga netekusiame tradicijų, kultūra akultūriniame pasaulyje“¹.
¹ Czeslawo Miloszo Vilnius: tekstai ir fotografijos, sud. Margarita Matulytė, Vilnius, 2012, p. 141, 152.

Naujoji Vilniaus 7-oji vidurinė mokykla Žirmūnuose. Vilnius, 1967 m. Nuotraukos autorius Ilja Fišeris (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Vilniaus miesto vaizdas nuo Žirmūnų daugiaaukščio namo stogo. Tolumoje – Baltupių mikrorajonas. Vilnius, 1979 m. Nuotraukos autorius Antanas Grinčelaitis (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Vilniaus Žalgirio stadionas ir Žirmūnų mikrorajono panorama. Vilnius, 1976 m. Nuotraukos autorius Mečislovas Sakalauskas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

1949 m. okupacinė SSRS valdžia pradėjo prieš karą Lenkijos kariškių statyto stadiono (1936 m. 10 tūks. žiūrovų talpinančiame stadione vyko Lenkijos lengvosios atletikos čempionatas)¹ rekonstrukciją. Sporto draugijos „Spartak“ sporto kompleksas, vėliau pervadintas Žalgirio vardu, pastatytas ant žydų kapinių. Darbai patikėti architektui Viktorui Anikinui. Vienu metu prie įėjimo į aikštę stovėjo Stalino skulptūra. Rekonstrukciją vykdė profesionalūs statybininkai, pasitelkę pigią 400 kalinių darbo jėgą. Kalinius kasdien laivais atplukdydavo Nerimi. 1950 m. stadione vyko antroji dainų šventė, skirta tarybų valdžios Lietuvoje dešimtmečiui paminėti. Ta proga prie Žaliojo tilto buvo nugriauta stebuklais garsėjanti koplyčia su kryžių nešančio Kristaus statula. Nukasta jos kalva su smėlyje XVIII a. palaidotais karų ir maro aukų palaikais.
¹ D. Pocevičius, Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis, Vilnius, 2018, p. 243.

Vilniaus Žalgirio stadionas ir Žirmūnų mikrorajono panorama. Vilnius, 1976 m. Nuotraukos autorius Mečislovas Sakalauskas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Stadionas – Lenkijos kariškių statyto sporto komplekso rekonstrukcija. Stadione žiemomis veikdavo čiuožykla. Apylinkės garsėjo asocialiomis šeimomis, kriminalinėmis jaunimo grupuotėmis. Losiuvkos „boksininkai“ muštynėmis „skynė sau kelią“ ,,sarajaus“ (Jaunimo sodo (dabar Bernardinų) medinis pastatas) šokiuose, „Brode“ (tuometiniame Lenino prospekte, dabar Gedimino). Paskutiniais SSRS okupacijos metais ir atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje grupuotės užsiiminėjo vagystėmis, plėšimais¹.
¹ D. Pocevičius, Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis, Vilnius, 2018, p. 645–646.

Žirmūnų mikrorajono vaizdas nuo Gedimino kalno. Vilnius, 1983 m. Nuotraukos autorius Mečislovas Sakalauskas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Pirmame plane šalia Žalgirio stadiono – Žalgirio plaukimo baseinas (architektas Anatolijis Kolosovas, 1955 m., 2004 m. nugriautas), dešinėje – brutalizmo stiliaus vantinės stogo konstrukcijos Vilniaus sporto rūmai (architektai Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis, Zigmantas Liandzbergis, 1971 m.)

Vilniaus Žirmūnų mikrorajono vaizdas žiūrint nuo Antakalnio M. K. Paco gatvės. Vilnius, 1975 m. Nuotraukos autorius Mečislovas Sakalauskas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)