Įkalintas už kareivinių tvoros, gainiojamas svetimos kalbos riksmais, patiriantis nuolatinę prievartą kareivis atramos ieškojo prisimindamas namus. Nelaisvėje pajutęs tikrąją Tėvynės ir artimųjų meilės vertę, jis rašydavo laiškus ir su nekantrumu laukdavo atsakymų iš namų. Stiprybės ištverti atgrasią aplinką suteikdavo ir viltis sulaukti atostogų (kai kurie kareiviai jas gaudavo) ar namiškių ir draugų apsilankymai.