Pradžia
Alfonsas Somanavičius
Darius Leškis
Darius Leškis
Laiškas šeimai
Laiškas motinai
Laiškas draugui
Laiškas broliui
Laiškas broliui

Lietuvos vyrai prievartinėje SSRS kariuomenėje

Svetimas pasaulis – Namų ir laisvės ilgesys

Laiškai

„Zonos“ įstatymai gana griežti. Tenai nėra vagių. Juos vadina „žiurkėmis“, ir jos naikinamos tikra to žodžio prasme. Ne taip, kaip gyvenime, – pilkos spalvos ten nėra. Arba juoda, arba balta.“

Alfonsas Somanavičius
Kaliningradas, 1983 m
Kareivio Alfonso laiškas mylimai draugei.
RSFSR (Kaliningradas), 1983 m.
Alfonso Somanavičiaus asmeninis archyvas
laiskas_ilgesys01alaiskas_ilgesys01a
laiskas_ilgesys01blaiskas_ilgesys01b
Kareivio Dariaus Leškio laiškų iš Komijos ir kitų vietovių ištraukos.
RSFSR, 1987–1988 m.
Vytautė Žilinskaitė „Prašė neverkti“, 1991 m.

„Spalio 20
Žmones matau tik laikraščiuose ir žurnaluose. O čia – mašina, ruošianti paklusniai ropoti vabalus. Nesgi nuolat žeminamas žmogus tampa vabalu, po to – vilku. Stengiuosi, kad ta nesąmonė kuo mažiau žalotų žmones. Turiu pripažinti: sekasi sunkiai.

Lapkričio 7
Bandau sugriauti jėgos kultą, ant kurio laikosi visi santykiai armijoje. Nieko nėra geresnio kaip rasti su žmogumi bendrą kalbą. Iki armijos maniau užsikišti ausis, užsidengti akis ir pabūti du metelius. Betgi žmogus – gyva būtybė, ir dabar man aišku, jog taip padarius, vėliau pilnai matyti ir girdėti nebepajėgsi…

Gruodžio 17
Lauke – minus keturiasdešimt. Bokštelyje („balkone“) viena pamaina išstovi penkiolika valandų. Bokšteliai be langų, su viena siena, varstoma vėjų kaip rėtis… Tai vyrai. Tylūs, lėti, geležiniai vyrai. Aš turiu jiems vadovauti. Aš negaliu įžeisti Vyro. Paprasčiausiai teisės neturiu. Yra ir nevyrų…“

Kareivio Dariaus Leškio laiškų iš Komijos ir kitų vietovių ištraukos.
RSFSR, 1987–1988 m.
Vytautė Žilinskaitė „Prašė neverkti“, 1991 m.

„Balandžio 1
Kuo skaisčiau už lango šviečia saulė, tuo man blogiau. Vėl supranti kur esi… Mano didžiausia svajonė – basomis kojomis Lietuvą pereiti.

Gegužės 1
Stebėdamas žmogų, darantį niekingą darbą, matau jo vidų ir man skauda. Galvoje pinasi šimtai klausimų: kodėl jis taip? Stebiu ir stebiu, užduodamas sau tą klausimą, lyg būčiau iš kitos galaktikos.

Be datos
Šis paskutinis tavo laiškas man buvo ypač reikalingas. Tai buvo tarsi degutas ledynais bekeliaujančiam žmogui. Juo kūno nesušildysi, tačiau, pamačius tą liepsnelę ir pajutus, kad žemėje šiluma tikrai yra, supranti, kad supantis ledas – laikinas. O aš tuo buvau pradėjęs abejoti…

Sausio 22
„Zonos“ įstatymai gana griežti. Tenai nėra vagių. Juos vadina „žiurkėmis“, ir jos naikinamos tikra to žodžio prasme. Ne taip, kaip gyvenime, – pilkos spalvos ten nėra. Arba juoda, arba balta.“

Lietuvio kareivio laiškas šeimai.
Klaipėda, 1984 m.
Raimundo Kaminsko asmeninis archyvas
laiskas_ilgesys03alaiskas_ilgesys03a
laiskas_ilgesys03blaiskas_ilgesys03b
laiskas_ilgesys03claiskas_ilgesys03c
laiskas_ilgesys03dlaiskas_ilgesys03d
laiskas_ilgesys03elaiskas_ilgesys03e
Kareivio Ado laiškas motinai.
RSFSR (Permė), 1957 m.
Raimundo Kaminsko asmeninis archyvas
laiskas_ilgesys04alaiskas_ilgesys04a
laiskas_ilgesys04blaiskas_ilgesys04b
Kareivio Algio, tarnavusio SSRS povandeniniame laive, laiškas draugui.
Apie 1957 m.
Raimundo Kaminsko asmeninis archyvas
laiskas_ilgesys05alaiskas_ilgesys05a
laiskas_ilgesys05blaiskas_ilgesys05b
Lietuvio kareivio laiškas broliui.
1959 m.
Raimundo Kaminsko asmeninis archyvas
laiskas_ilgesys06alaiskas_ilgesys06a
laiskas_ilgesys06blaiskas_ilgesys06b
laiskas_ilgesys06claiskas_ilgesys06c
laiskas_ilgesys06dlaiskas_ilgesys06d
Lietuvio kareivio laiškas broliui.
Apie 1959 m.
Raimundo Kaminsko asmeninis archyvas
laiskas_ilgesys07alaiskas_ilgesys07a
laiskas_ilgesys07blaiskas_ilgesys07b
laiskas_ilgesys07claiskas_ilgesys07c
laiskas_ilgesys07dlaiskas_ilgesys07d
laiskas_ilgesys07elaiskas_ilgesys07e
laiskas_ilgesys07flaiskas_ilgesys07f
laiskas_ilgesys07glaiskas_ilgesys07g