Lietuvos vyrų prievartinė tarnyba okupacinėje SSRS kariuomenėje – mažai nagrinėta tema istoriografijoje. Istorikų tyrinėjimai apie komunistinės Rusijos vykdytą lietuvių tautos genocidą pirmaisiais okupacijos dešimtmečiais susiję su priverstinės vyrų mobilizacijos į Raudonąją armiją vertinimais, Raudonosios armijos 16-osios šaulių divizijos istorijos tyrinėjimais. Istorikas V. Tininis šiems tyrimams skyrė monografiją „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“. Vėlesnės, iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo (1991 m.) trukusios prievolės SSRS kariuomenėje tyrinėjimams mokslininkai neskyrė ypatingo dėmesio.
1795 m.
1874 m.
1874 m., panaikinus baudžiavą, įvesta visuotinė karo prievolė valdžios surašytiems (rus. приписаные) Lietuvos vyrams traukti burtus, kam teks eiti į carinę kariuomenę, o kas liks atsargoje. Lietuvoje kasmet į rusų armiją paimdavo apie pusę šauktinių. Nuo tokios dalios vyrai bėgo, slapstėsi, emigravo. Istoriko V. Steponaičio duomenimis, 1908 m. lietuviai užėmė antrą vietą (po žydų) tarp visų imperijos tautų šauktinių, neatvykusių į šaukimo punktus.
1917 m.
1919 m.
1919 m. Rusijos baltųjų karinė valdžia atleido lietuvius nuo tarnybos savo kariuomenėje. Lietuvos karininkai, grįžę iš Rusijos, ėmėsi organizuoti Lietuvos kariuomenę, kareiviai tapo Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviais.
Vasario 16-osios Lietuvos kariuomenė buvo visapusiško kareivių ugdymo ir patriotizmo mokykla. Tarnauti tuometinėje kariuomenėje tapo vyro garbe ir prestižu.
1940 m.
Po Lietuvos okupacijos ir aneksijos, 1940 m. rugpjūčio 30 d., vadinamoji Lietuvos SSR liaudies komisarų taryba Lietuvos kariuomenę pavadino Liaudies kariuomene ir faktiškai ją likvidavo. Karininkais ir kareiviais nepasitikėta, patriotiškai nusiteikę karininkai buvo areštuojami, uždaromi į kalėjimus, lagerius, kankinami, žudomi, mirė dėl nepakenčiamų kalinimo sąlygų. Daug jų bolševikai nužudė jau prasidėjus komunistinės Rusijos ir nacistinės Vokietijos karui.
Karo metais Rusijoje buvo suformuota 16-oji lietuviška šaulių divizija. Faktiškai didžioji dalis jos kareivių buvo išžudyta jau pirmajame mūšyje: kareiviai buvo pakelti į ataką plyname sniego lauke be artilerijos palaikymo. Iš viso Raudonosios armijos daliniuose žuvo 13–15 tūkst. iš Lietuvos kilusių karių.
1944 m.
1944 m. rugpjūčio 1 d. Rusijos valdžia okupuotoje Lietuvos teritorijoje paskelbė mobilizaciją. Vengdami žūties ir nenorėdami ginti okupavusios valstybės interesų, Lietuvos vyrai slapstėsi, tapo partizanais, dezertyravo iš SSRS šaukimo punktų ar karinių dalinių, stengėsi kitais būdais bėgti nuo vergystės. Vadovaujami Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto, aklai vykdžiusio Maskvos nurodymus, okupantų kariniai daliniai, kitos jėgos struktūros, stribai besislapstančius dezertyravusius vyrus žudydavo, pagautuosius suimdavo, kankindavo, degindavo sodybas, konfiskuodavo turtą, tremdavo šeimas. Didžioji dalis sugautųjų buvo grąžinami į frontą, tik jau į bausmės batalionus. Kitus teisė tribunolai, teismai, jų laukė lageriai ar sušaudymas.
Pasibaigus karui, Rusijos valdžia paskelbė demobilizaciją, ir iki 1950 m. lietuviai nebebuvo masiškai šaukiami į privalomą karinę tarnybą, nes bijota, kad jaunuoliai bėgs į miškus, taps partizanais. Paimti į armiją vyrai okupantams ypatingo pasitikėjimo nekėlė, todėl dauguma jų tapo badaujančių, apiplyšusių statybos batalionų (rus. стройбат), savo tvarka panašių į konclagerius, kareiviais.
1950 m.
Nuo 1950 m. Lietuvos šauktiniai, remiantis 1949 m. įstatymu, buvo imami į tarnybą trejiems metams, į laivyną – ketveriems. 1967 m. karinė prievolė sausumos daliniuose sutrumpinta iki dvejų, o jūrose – iki trejų metų. Lietuvos vyrai priverstinę tarnybą atlikdavo visose SSRS karinėse apygardose. Vidaus kariuomenės rekrutai saugojo lagerius, kalėjimus, malšino kylančius maištus. Politiškai patikimi, fiziškai stiprūs, labiau išsilavinę, gabūs jaunuoliai tapdavo prestižinių dalinių – oro pajėgų, laivyno, raketinių ir kt. – kariais. Pagal veikiančius įstatymus aukštųjų mokyklų, turinčių karines katedras, studentai nebuvo šaukiami į kariuomenę, tačiau po 1980 m. SSRS invazijos į Afganistaną šios „privilegijos“ jie neteko. Aukštųjų mokyklų absolventams, baigusiems karines katedras, karinė valdžia suteikdavo karininkų laipsnius. Atsargos karius imdavo į 1–3 mėn. trunkančias pratybas, dažnai virstančias sunkiais ir pavojingais fiziniais darbais.
Lietuvos vyrai „tarnavo“ ir už imperijos sienų esančių satelitinių valstybių SSRS daliniuose: Lenkijoje, Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje. Dalyvavo slopinant Vengrijos (1956 m.) ir Čekoslovakijos (1968 m.) revoliucijas.
1980–1989 m.
1987 m.
Lemiamą reikšmę Lietuvos vyrų priverstinei tarnybai okupaciniuose SSRS kariniuose daliniuose turėjo 1987 m. prasidėjęs lietuvių tautos Atgimimo sąjūdis.
Patriotiniai judėjimai – Lietuvos laisvės lyga, „Jaunoji Lietuva“, „Ženeva 49“ – mitinguose, demonstracijose, pareiškimuose, deklaracijose reikalavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kėlė okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo iš Tėvynės būtinybę, pradėjo parašų rinkimo akciją prieš neteisėtą svetimos valstybės kariaunos buvimą, taip pat prieš tarptautinei teisei prieštaraujančią užkariautojų praktiką aneksuoto krašto vyrus prievarta imti į kariuomenę. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, perėmęs šią iniciatyvą, surinko 1 mln. 650 tūkst. parašų. Lietuvos vyrai pradėjo dezertyruoti iš okupacinės kariuomenės ir slapstytis.
po 1990 m.
1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kovo 12-osios nutarimu paskelbė, kad Lietuvos teritorijoje negalioja SSRS visuotinės karinės prievolės įstatymas. Rusijos armijoje atsisakė tarnauti 1562 jaunuoliai. Okupacinės jėgos 67 iš jų prievarta išvežė į savo karinius dalinius, 20 nuteisė laisvės atėmimo bausme, kėlė baudžiamąsias bylas, 3 nužudė.
1991 m. liepos 29 d. Rusijos Federacija pripažino Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. 1992 m. birželio 14 d. referendumu Lietuvos piliečiai pasisakė už greitą sovietinės kariuomenės išvedimą.
1993 m. rugpjūčio 31-ąją paskutinis Rusijos armijos dalinys kirto sieną ties Kenos geležinkelio stotimi ir paliko Lietuvą. Tą dieną baigėsi okupacija, faktiškai – Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje.