Virtuali paroda
„PIRMASIS MASINIS LIETUVOS GYVENTOJŲ TRĖMIMAS“
1941 m. birželio 14–19 d.
LGGRTC
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Komijos ASSRKomijos ASSR
Į Komijos ASSR (dabar Komijos Respublika) 1941 m. birželį atvežta apie 1549 tremtinius. Vienu ešelonu jie atgabenti iki Kotlaso (dabar Archangelsko sr.), persodinti į baržas ir palaipsniui išlaipinti Vyčegdos upės pakrantėse, apytikriai 400 km jos ruože, nuo vidurupio iki aukštupio. Dauguma jų buvo apgyvendinti buvusių lagerių barakuose, darbams išskirstyti po miško kirtavietes prie Vyčegdos ar jos intakų. Daugiausia lietuvių tremtinių įkurdinta Syktyvdinsko rajone (apie 450 žmonių) – Slobodskoj Reide, Dyrnose ir kitose gyvenvietėse aplink Komijos sostinę Syktyvkarą (vėliau jos tapo šio miesto priemiesčiais) ir pačiame Syktyvkare; Ust Kulomo rajone (apie 420 žmonių) – Uljanovo tarybiniame ūkyje, Ust Nemo kaimo apylinkėse, Timšere; Kortkeroso rajone (per 200 žmonių) – daugiausia Ust Lokčime ir Kortkeroso kaimo apylinkėse; Ust Vymės rajone (133 asmenys) – Žešarte, Aikine; Kniažpogosto rajone, Seriogove – apie 50 tremtinių. Dauguma Komijoje įkurdintų tremtinių ruošė ir plukdė medieną, kiti dirbo plytinėse, terpentino, deguto fabrikėliuose, Seriogovo druskos virykloje, žemės ūkyje.
Atvežta tremtinių
0
Mirė tremties vietoje
0
Suimta tremtyje
0
Sugrįžo iš tremties
0
Bėgo iš tremties
0
Srauni Kožimo upė. Komijos ASSR.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinių Vytauto ir Onos Gečių ir Misevičių pasistatytas namas. Miškin Jolis, Troicko Pečioros r., Komijos ASSR, 1952 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Komijos ASSRTremtiniai
Aleksandro ir Onos Stulginskių šeima
Aleksandras Stulginskis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo pirmininkas, Lietuvos Respublikos II ministrų kabineto ministras be portfelio, III ministrų kabineto Ministro Pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras, IV ministrų kabineto žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Trečiojo Seimo pirmininkas. Suimtas 1941 m. birželio 7 d. Išvežtas ir įkalintas Kraslago lagerių grupei priklausančiame Nižniaja Poimos 7-ajame lagerio punkte. Po kurio laiko perkeltas į Kraslago lagerių grupei priklausiusį Tugačo (Bolšaja Rečka) lagerį, Sajano r., Krasnojarsko kr. Nuo 1942 m. sausio 2 d. kalintas ir tardytas Kansko kalėjime Krasnojarsko kr. 1945 m. išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1952 m. vasario 27 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams kalėjimo.
Kalintas Vladimiro kalėjime Rusijoje. 1954 m. ištremtas į Pezmogo miškų ūkį Kortkeroso r., Komijos ASSR. 1956 m. paleistas.
Žmona Ona Stulginskienė 1941 m. birželį ištremta į Kortkeroso r. Komijos ASSR. 1956 m. kartu su vyru grįžo į Lietuvą.
Aleksandras Stulginskis – Steigiamojo Seimo pirmininkas. Kaunas, 1921 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis su žmona Ona ir dukrele Aldona Prezidento rezidencijos terasoje. Kaunas, 1924 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis iškilmingame minėjime. 1926 m. gegužės 25 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Aleksandras Stulginskis Kansko kalėjime Krasnojarsko krašte.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo
Aleksandro Stulginskio 1951 m. liepos 18 d. skundas, kuriame nurodyta, kad be jokio teismo sprendimo yra kalinamas vienuolika metų. Prašoma priimti sprendimą. Ingašas, Krasnojarsko kr.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo
Išrašas iš Ypatingojo pasitarimo 1952 02 27 protokolo dėl Aleksandro Stulginskio nuteisimo 25 metams kalėjimo.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo
Aleksandras Stulginskis su žmona Ona po tremčių ir kalinimo lageriuose sugrįžę į Lietuvą. Apie 1958 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Leono ir Kazimieros Narbutų šeima
Kazimiera Narbutienė 1941 m. birželį su sūnumi Vytautu Jonu ir dukra Milda ištremta į Ust Nemą, Ust Kulomo r., Komijos ASSR. 1948 m. birželio mėn. pabėgo į Lietuvą. 1949 04 22 su dukra Milda suimta, išvežta į Syktyvkaro kalėjimą, vėliau, kaip ir dukra Milda, grąžinta į tremties vietą. Paleista 1958 m. Grįžo į Lietuvą.
Vyras Leonas Narbutas – policininkas. Suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1942 09 19 nuteistas 10 metų lagerio. 1943 10 03 lageryje mirė.
1941 m. tremtinės Kazimieros Narbutienės atsiminimų fragmentai iš tremties metų, praleistų Komijos ASSR.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1942. III m. 1 dn. pasiuntė už 11 kilometrų, atskyrė nuo vaikų ir liepė važiuoti ten dirbti. Palikau vaikus mažus. Mildutė buvo 12 m., o Vytukas buvo tik 3 metukų. Taip ir palikau Dievo valiai vienus. Ateidavau per dvi nedėles kartą, tai apiplaudavau, apžiūrėdavau ir vėl verkdama išeidavau. Ir tik leisdavo ateiti vienai dienai, tai ką galėdavai per vieną dieną padaryti, o jeigu tik pasilikdavau kitai dienai, tuoj atimdavo duoną, o taip tas duonos kąsnelis būdavo brangus, taip gaila būdavo, kai atpjauna bakaną, tuoj imdavau verkti.
Iš 1941 m. tremtinės Kazimieros Narbutienės atsiminimų
O ten koks gyvenimas buvo sunkus, zemlenkėj gyvenom 100 žmonių. Vienas prie kito gulėdavom kaip silkės bačkoj. Nu oras koks būdavo sunkus, kad atsikeli, galva sukas, nežinai kaip ir išeiti į darbą, ore tik atsigaudavai. Labai anksti 5 valandą eidavom į darbą. 12 val. būdavo pietūs, 8 vakare baigdavom darbą. Veždavom mišką kaip buvo sunku, kiek ašarų išliedavom, kiek barti gaudavom, visko būdavo... Tik galvodavom, ar ilgai tas kančias reikės kentėti.
Iš 1941 m. tremtinės Kazimieros Narbutienės atsiminimų
Viršininkai kaip norėdavo, taip darydavo. Man laimės nebuvo ant lengvų darbų, vis visur kur tik sunkiau. Aš ir negalėdavau atsisakyti, bijodavau. Žiemą mišką kirsdavom, eidavom po 8 kilom. nuo namų. O kaip mes apsiavę eidavom, lupatom (autais) kojas apvyniojam, vienas batas toks, kitas kitoks, kiauri. O apsivilkę – baisu buvo ir žiūrėti. Kaip baidyklės. O šalčiai būdavo mažiausia -30 laip., o taip -40 ir -50 būdavo, o mes vis eidavom dirbti. Tik pačios sakydavom kaip mes nesušalam. O kai aš prašydavau viršininkų apsiauti, apsivilkti, tai sakydavo, kad jūs neužsidirbat. Saviems atiduodavo, jeigu ką šiltesnį atveždavo.
Iš 1941 m. tremtinės Kazimieros Narbutienės atsiminimų
Prisiėjo ir lauke nakvoti. Aš tai visko galėjau pakelti, nes jau buvau pripratus prie visų vargų, tik labai gaila buvo mažo sūnelio, dėl jo daug ašarų išliedavau, kai neturi, ko paduoti valgyti. Išėjom į dirvas, prisirinkom pernykščių bulvių, bet ir tų nebuvo galima lig soties rasti.
Iš 1941 m. tremtinės Kazimieros Narbutienės atsiminimų
Rapolo ir Kotrynos Juškų šeima
Rapolas Juška – eigulys, Kotryna Žemaitytė Juškienė – Šiluvos pradžios mokyklos mokytoja, Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto sesuo.
Rapolo ir Kotrynos Juškų šeima 1941 m. birželį ištremta į Kortkeroso miško pramonės ūkį Komijos ASSR. Į Lietuvą Rapolas ir Kotryna su sūnumi Ramojumi ir dukros Aušros Marijos Vilkienės šeima grįžo 1963 m., dukra Rūta Juškaitė – 1972 m.
1941 m. tremtiniai Kotryna ir Rapolas Juškos su vaikais Rūta, Ramojumi ir Aušra Marija. Ust Lokčimas, Kortkeroso r., Komijos ASSR, 1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Pagyrimo raštas, Kortkeroso pradinės mokyklos administracijos išduotas 2 klasės mokinei Rūtai Juškaitei už gerą mokymąsi ir pavyzdingą elgesį. Komijos ASSR., 1949 m. gegužės 26 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1947 m. iš tremties pabėgusios ir 1949 m. sulaikytos 1941 m. tremtinės pusseserės Aušra Marija Juškaitė ir Laimutė Marijona Juškaitė Raseinių 9-jame kalėjime. Nuotraukos iš baudžiamosios bylos.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Nutarimas dėl pabėgusių nepilnamečių tremtinių Aušros Marijos Juškaitės ir Laimutės Marijonos Juškaitės etapavimo į privalomąją tremties vietą – Komijos ASSR. Vilnius, 1949 04 08.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo
Broniaus ir Marijos Liesių šeima
Bronius Liesis – Jurbarko gimnazijos direktorius. Suimtas 1941 06 07. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1942 03 25 mirė tardymo metu.
Marija Liesienė 1941 m. birželį su dukra Danute ir vyro seserimi Stefanija Liesyte ištremta į Slobodskoj Reidą, Syktyvdinsko r., Komijos ASSR. 1944 m. abi moterys tremtyje mirė.
Danutė Liesytė 1947 m. pabėgo į Lietuvą. 1950 m. suimta ir išvežta į Kargopolio lagerį, Archangelsko sr. 1953 m. – tremtis Syktyvkare, Komijos ASSR. Į Lietuvą grįžo 1964 m.
Mokytojai Marija ir Bronius Liesiai su dukra Danute, sūnumis Bronislovu ir Antanu. Utena, apie 1931–1932 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Jungtinės Kęstučio apygardos partizanai (iš kairės) Vladas Mišeikis-Tarzanas, broliai Bronislovas Liesis-Naktis ir Antanas Liesis-Idenas. 1946 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Bronislovas Liesis-Naktis, Ėglis – Jungtinės Kęstučio, vėliau – Prisikėlimo apygardų štabo viršininkas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo narys ir 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d.
Antanas Liesis-Idenas, Tvanas – Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas. Žuvo 1951 m. vasario 10 d.
Komijos ASSR
Negakeroso gyvenvietė. Komijos ASSR, 1955 m. Rimvydo Racėno fotografija.
Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus
Komijos ASSRTremtiniai
Onos Makarienės šeima
Ona Makarienė – ūkininkė. 1941 m. birželį su dukromis mokytojomis Sofija ir Antanina ištremta į Aikiną, Ust Vymės r., Komijos ASSR. 1945 08 03 tremtyje mirė dukra Sofija. 1948 m. birželį Ona Makarienė pabėgo į Lietuvą. 1950 m. suimta. Ypatingojo pasitarimo 1950 05 12 nuteista trejiems metams lagerio. Išvežta į Archangelsko sr. Paleista 1953 m. Į Lietuvą negrįžo. Dukra Antanina su šeima į Lietuvą grįžo 1971 m.
1941 m. tremtinė Ona Makarienė su dukromis Sofija (kairėje) ir Antanina. Žvingių k., Šilalės vls., Tauragės aps., apie 1939–1940 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinės Sofijos Makaraitės siuvinėta servetėlė ir šukinė su šukomis. Aikinas, Ust Vymės r., Komijos ASSR, 1941–1945 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinei Sofijai Makaraitei priklausęs rožinis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Tremtyje gimusi Aldonos Makaraitės Kolubovos dukra Regina (dešinėje). Aikinas, Ust Vymės r., Komijos ASSR.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Povilo ir Irenos Racėnų šeima
Povilas Racėnas – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Skaudvilės policijos nuovados viršininkas. Suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Nižniaja Poimos 7-ąjį lagerio punktą Krasnojarsko kr. 1942 m. lapkričio 5 d. sušaudytas.
Irena Racėnienė – mokytoja. 1941 m. birželį su sūnumis Rimvydu ir Valentinu ištremta į Kortkeroso miško pramonės ūkį Komijos ASSR. 1947 m. liepos mėn. vaikai pabėgo į Lietuvą. 1951 m. abu suimti ir grąžinti į tremties vietą. Į Lietuvą šeima sugrįžo 1958 m.
Irena Racėnienė su sūnumis Valentinu (kairėje) ir Rimvydu. Negakerosas, Komijos ASSR, 1957 m.
Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus
Rimvydas Racėnas darbine apranga. Negakerosas, Komijos ASSR, 1957 m.
Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus
Irena Racėnienė prie buities darbų. Negakerosas, Komija, 1957 m. Rimvydo Racėno fotografija.
Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus
Komijos ASSR
Tremtiniai dirba Kortkeroso miško pramonės ūkyje. Komijos ASSR, 1957 m. Rimvydo Racėno fotografija.
Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus
Tremtiniai dirba Kortkeroso miško pramonės ūkyje. Komijos ASSR, 1957 m. Rimvydo Racėno fotografija.
Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus
Komijos ASSRĮamžinimas
1990 m. pastatytas paminklas, sunaikintose Slobodskoj Reide kaimo kapinėse palaidotiems 1941 m. tremtiniams atminti. Ežva, Syktyvkaras, Komijos Respublika. Rimvydo Racėno fotografija.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1994 m. pastatytas paminklas, sunaikintose Ust Lekčimo kaimo kapinėse palaidotiems 1941 m. tremtiniams atminti. Ust Lekčimas, Komijos Respublika. Rimvydo Racėno fotografija.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Komijos ASSR
@ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2022