Virtuali paroda
„PIRMASIS MASINIS LIETUVOS GYVENTOJŲ TRĖMIMAS“
1941 m. birželio 14–19 d.

LGGRTC
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

Jakutijos ASSR

Lenos upės pakrantė Muostache. Jakutija, 1989 m.

Jakutijos ASSRJakutijos ASSR

1942 m. birželio mėn. beveik pusė lietuvių iš Altajaus krašto buvo išvežti tikrai žūčiai į Jakutijos ASSR. Galutinę tremties vietą jie pasiekė 1942 m. rugpjūčio pabaigoje. Žinomos ten patekusių 2850 lietuvių pavardės. Po 15 metų ir vėliau į Lietuvą iš Jakutijos grįžo tik 1448 žmonės.

Dauguma apgyvendinti Lenos deltos salose ir gyvenvietėse prie Laptevų jūros (Trofimovske, Bykove, Muostache, Tit Aruose – Bulūno r.) ir Janos upės (Kuogastache, Krestuose, Kazačėje – Ust Janos r.), keli šimtai buvo išlaipinti pakeliui ir įkurdinti Lensko rajone, Turuktoje (per 100 žmonių), Oliokminsko rajono Beriozovskajos (68 asmenys), Žedajaus (57 asmenys), Sosnovyj Boro ir kitose gyvenvietėse ar miško kirtimo punktuose. Lietuvių politinių kalinių buvo Aldano, Indigirkos, Jakutsko, Janos upės baseino, Oliokminsko, Verchojansko, Zyriankos ir kituose Jakutijos lageriuose. Suimti tremtiniai buvo kalinami Tiksyje, Stolbuose, Aldane, Jakutske.

Mirė vežant į tremtį iš Altajaus kr. į Jakutiją
0
Mirė tremties vietoje
0
Gimė tremtyje
0
Suimta tremtyje
0
Bėgo iš tremties
0
Sugrįžo iš tremties (įskaitant gimusius tremtyje)
0

Perkėlimas iš Altajaus krašto į Jakutjos ASSR

Po kelių dienų sustojam Kirenske. Nuo čia prasideda Jakutija. Prieplaukoj siūlo už pinigus svogūnų, pieno, džiovintų žuvų. Vadinasi, pinigai čia turi vertę. Pamažu nuo gretimos baržos nutolsta laivelis. Juo į krantą veža laidoti kažkieno lavoną. Visur tyla. Ramybė. Ir taip per visą kelionės laiką. O ji truko mėnesį. Kiekvieną kartą, kai sustodavom, palaidodavom vieną ar kelis lavonus Lenos salose ar pakrantėse. Pravažiuodami labai dažnai matydavom pakrantėse šviežio medžio kryžius. Keista, kad tam žmogus, rodos, ir gyveno, mokėsi, dirbo, kad gyvenimą baigtų šioj pakrantėj.
Iš 1941 m. tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų
Tuo tarpu artėja Bulūnas. Plaukiam vis tolyn į šiaurę, jaučiam klimato šiurkštumą. Saulėtų dienų jau nebūna: upėje vis štormas, vėjas. Bulūne – rajono centre – mus ištiko pirmas smūgis – dalį išlaipino. Klausimas, kurgi Amerika? Mes plaukiam toliau. Tit Arai – žuvies perdirbimo įmonė. Vėl išlaipina kelis šimtus. Paliekam Tit Arus. Kas tai? Dingsta medžiai ir bet kokia augmenija. Keista, kad tam žmogus, rodos, ir gyveno, mokėsi, dirbo, kad gyvenimą baigtų šioj pakrantėj.
Iš 1941 m. tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų
Prasideda tundra. Stolbų akmuo apie šimto metrų aukščio. Stolbuose vėl apie šimtą išlaipina. Tolstam palikdami „Amerikos“ krante šimtą tautiečių, sėdinčių ant savo skudurų su mažais vaikais, apnešamais smėlio uragano. Po kelių valandų vėl sustojam. 1942 metai, rugpjūčio 28-oji. Kol baržos stumiamos prie kranto, žiūriu į šią „Ameriką“, kurion reikia išsikraustyti. Pučia žvarbus Lenos žiočių vėjas. Upė balta nuo putų. Niekur nematyti jokios augmenijos. Nykus, šaltas, nuogas krantas. Vadinasi, čia mūsų kelionės tikslas. Bulūne – rajono centre – mus ištiko pirmas smūgis – dalį išlaipino. Klausimas, kurgi Amerika? Mes plaukiam toliau. Tit Arai – žuvies perdirbimo įmonė. Vėl išlaipina kelis šimtus. Paliekam Tit Arus. Kas tai? Dingsta medžiai ir bet kokia augmenija. Keista, kad tam žmogus, rodos, ir gyveno, mokėsi, dirbo, kad gyvenimą baigtų šioj pakrantėj.
Iš 1941 m. tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų
450 lietuvių stovi poliarinėj tundroj ir žiūri į miestą. „Kur gyvent?“ – klausiam praeinančio gražiai apsitaisiusio vyro, matyt, viršininko. „Pasistatysit patys“, – atsako su šypsena. Dairausi ir man darosi šiurpu. Aplink tundra, nuoga tundra, jokio augalėlio, samanomis apklota tundra – kiek akis neša. Tolumoj matau lyg kalniuką ir kryžius. Pasirodo, tai suomių kapai. Darosi klaiku. Norisi kabintis į baržą, kad neatplėštų, ir rėkti: „Nepalikit, nepalikit, kur jūs mus palikot?“ – bet karavanas tolsta, o mes stovim negyvenamoj Trofimovsko saloj, kur tuoj tuoj prasidės poliarinė dešimties mėnesių žiema.
Iš 1941 m. tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų

Jakutijos ASSR

Bulūno rajonasTrofimovskas

Trofimovsko kraštovaizdis. Bulūno r., Jakutija, 1989 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Žvejų brigada traukia tinklus. Trofimovskas, Jakutijos ASSR, 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941-ųjų tremtiniai lietuviai taiso tinklą. Iš kairės į dešinę: Anelė Geidonienė, Janina Kavaliauskaitė, Algirdas Tutoraitis, Zigmantas Steponavičius, Teklė Laurinavičiūtė, Antanas Lisauskas. Trofimovskas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtiniai (iš kairės) Vytautas Dunderis, Algimantas Martinaitis, Gintautas Martinaitis su bendraamžiu vietos gyventoju. Trofimovskas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1948 m. liepos mėn.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Stolbų uola, 40 km nutolusi nuo Trofimovsko salos. Jakutija, 1989 m. Fotografas Vilius Kairys.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Lietuvių žvejų brigada Lenos deltoje. Tolumoje matosi Stolbų uola ir gyvenvietė. Stolbai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1948 m. liepa.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinio Jono Tumosos laidotuvės. Sėdi (iš kairės): Mindaugas Karpuška, Jolanta Ramanauskaitė, Irena Ulevičiūtė. Stovi (iš kairės): Aldona Rinkevičiūtė, Marija Sirutytė, Janina Tumosaitė, Marija Tumosienė ir Ona Polekauskaitė. Trofimovskas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinės, plaukiančios iš Trofimovsko į Jakutską, tarpinėje Kiusiūro stotelėje laukia laivo. Iš kairės: Sofija Kazlauskienė, Hilda Tautvaišienė, Audangė Vilkaitytė, Ona Šnirienė, Genovaitė Štarienė, Aldona Nausėdienė, Eugenija Giedrikienė. Jakutijos ASSR, 1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Juozas Grinkevičius – inžinierius ekonomistas, Lietuvos banko tarnautojas, mokytojas. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Išvežtas į Šiaurės Uralo lagerį Sverdlovsko srityje. 1943 m. spalio 10 d. lageryje mirė.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Pranė Grinkevičienė – bendrovės „Linas“ darbuotoja. 1941 m. birželį su sūnumi Juozu ir dukra Dalia ištremta į Altajaus kraštą, 1942 m. – Trofimovską, Bulūno r., Jakutijos ASSR. 1949 m. su dukra Dalia pabėgo į Lietuvą. 1950 m. gegužės 5 d. mirė Kaune. Slapta palaidota savo namų rūsyje. 1962 m. palaikai perlaidoti Eigulių kapinėse Kaune.

Dukra Dalia suimta 1950 m., nuteista 3 metams lagerio, vėliau grąžinta į Jakutską, Jakutijos ASSR. Į Lietuvą sugrįžo 1956 m. Sūnus Juozas su šeima į Lietuvą grįžo 1957 m.

Pranė Grinkevičienė su dukra Dalia ir sūnumi Juozu. Kaunas, apie 1936 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941-ųjų tremtinė Dalia Grinkevičiūtė. Už pabėgimą iš tremties 1950 m. nuteista 3 metams lagerio. Po atliktos bausmės grąžinta į tremtį. Ant kaklo – pakabukas su mamos plaukų sruoga. Jakutskas, Jakutijos ASSR, 1953 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Bulūno rajonasTit Arai

Tit Arų gyvenvietės panorama. Bulūno r., Jakutijos ASSR, apie 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtyje gimę Viktorija ir Vytautas Tutoraičiai. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1953 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Vaikų darželio auklėtojos su vaikais. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1948 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Septynmetė Tit Arų mokykla. Bulūno r., Jaktijos ASSR, apie 1950 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinių vaikai prie šunų kinkinio. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, apie 1956 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinys Aloyzas Jonas Žitkevičius su savo draugais šunimis. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1950 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tit Arų gyvenvietę pasiekė kinkinys su pašto siuntomis. Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1954 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Lietuvių tremtinių žvejų brigada. Sėdi (iš kairės): Jonas Lisauskas, Juozas Tumosa, Marija Zabukienė, Julius Morkūnas, Vaclovas Ivaškevičius. Stovi (iš kairės): Petras Satkauskas, Bronius Sirutis, Justinas Tumosa, Zigmas Rožukas, Algirdas Tekorius, Boleslovas Rėkus. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1951 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Žvejų brigada traukia tinklus. Tit Tarai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1954 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Žuvies apdorojimo ūkio darbininkės. Dešinėje stovi 1941 m. tremtinė Irena Urbšytė Plieskienė. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1954 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinė Marija Urbšytė Plieskienė stovi prie tėvo Antano Urbšio kapo Tit Arų kapinėse. Bulūno r., Jakutijos ASSR.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinių kapinės Tit Aruose. Bulūno r., Jakutijos ASSR, apie 1950–1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinių kapinės Tit Aruose. Bulūno r., Jakutija, 1989 m. Fotografas Vilius Kairys.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtiniai

Jonas Markevičius – Kėdainių amatų mokyklos buhalteris. Suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 01 13 Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams lagerio. 1949 12 12 – tremtis Denisove, Dzeržinskojės r., Krasnojarsko kr. 1954 m., už į Jungtines Amerikos Valstijas siųstus laiškus, suimtas tremtyje. Nuteistas 7 metams lagerio. Išvežtas į Čiuną (Ozerlagas), Taišeto r., Irkutsko sr. Į Lietuvą grįžo 1959 m.

Adelė Markevičienė 1941 m. birželį su dukra Danute Adele ir sūnumi Remigijumi ištremta į Troickojė, Troickojės r., Altajaus kr. 1942 m. – Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1950 m. persikėlė pas vyrą į Denisovą, Dzeržinskojės r., Krasnojarsko kr. Į Lietuvą su vaikais sugrįžo 1955 m.

Jonas Markevičius su žmona Adele ir dukra Danute Adele. Kaunas, 1928 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinės stovi Lenos upės pakrantėje. Iš kairės: Onutė Morkutė, Stasė Kairytė, Aldona Lelešytė, Danutė Adelė Markevičiūtė, Ira Baublytė, Monika Jurevičiūtė, Genė Kairytė ir Marytė Urbšytė. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, apie 1947–1948 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Grupė lietuvių tremtinių. Pirmoje eilėje iš kairės trečias sėdi Remigijus Markevičius, antroje eilėje iš kairės trečia Adelė Markevičienė, trečioje eilėje iš kairės antra stovi Danutė Adelė Markevičiūtė. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1948 m. liepa.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Maisto talonai duonai dirbančiam ir nedirbančiam asmeniui. Priklausė tremtinių Markevičių šeimai. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1947 m. gruodžio mėn.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Iš tremties sugrįžę Danutė Adelė, Adelė ir Remigijus Markevičiai. Kaunas, 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Danutės Adelės Markevičiūtės dienoraščiai, kruopščiai rašyti nuo pirmos tremties dienos iki senatvės.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Stasys Bakevičius – ūkininkas. 1941 m. birželį su tėvu Vytautu, mama Pranciška ir seserimi Barbora Veronika ištremtas į Troickojės r., Altajaus kr. 1942 m. – Tit Arus, Bulūno r., Jakutijos ASSR. 1942 m. tremtyje mirė tėvas Vytautas, 1951 m. – mama Pranciška. 1956 m. su seserimi persikėlė į Belooziorką, Beriozovskojės r., Krasnojarsko kr. 1960 m. grįžo į Lietuvą.

1941 m. tremtinė Pranciška Bakevičienė su dukra Barbora Veronika. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, apie 1950 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinys Stasys Bakevičius sėdi ant šunų traukiamos nartos. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, apie 1955–1956 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinio Stasio Bakevičiaus daiktų krepšys.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinys Stasys Bakevičius. Belooziorka, Beriozovskojės r., Krasnojarsko kr., apie 1956 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Bulūno rajonasBykovo kyšulys

Pirmoji Bykovo kyšulyje pastatyta jurta. Joje gyveno lietuvių ir suomių tremtiniai. Jakutijos ASSR, apie 1954–1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinys Juozas Eidukaitis vadelioja šunų kinkinį. Bykovo kyšulys, Jakutijos ASSR, XX a. 6-asis deš.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinės su vaikais Bykovo kyšulio gyvenvietėje. Bulūno r., Jakutijos ASSR, XX a. 6-asis deš.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinių vaikai stovi Bykovo kyšulio gyvenvietėje. Bulūno r., Jakutijos ASSR, XX a. 6-asis deš.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Žvejybiniai kateriai ir baržos Laptevų jūros pakrantėje prie Bykovo kyšulio. Bulūno r., Jakutijos ASSR, XX a. 6-asis deš.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Bykovo kyšulio gyvenvietės kapinės. Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1957 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtiniai

Juozas Merkys – Trakų, Seinų apskrities viršininkas. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1943 01 27 nuteistas 10 metų lagerio. Mirė lageryje apie 1944 m.

Olga Merkienė – mokytoja. 1941 m. birželį su sūnumi Algimantu, dukromis Almone ir Ryte ištremta į Troickojė, Troickojės r., Altajaus kr., 1942 m. – Tit Arus, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1945 m. – Bykovą, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1947 m. – Jakutską, Jakutijos ASSR. Į Lietuvą sugrįžo 1956 m.

Juozo ir Olgos Merkių šeima. Sėdi (kairėje) Olgos mama Stefanija, vaikai Almonė, Algimantas ir Rytė. Kaunas, 1940 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinės Rytės Merkytės rašytas mamos Olgos diktuotas tekstas apie jų šeimos gyvenimą tremtyje. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1944 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Pagyrimo raštas, už gerą mokymąsi ir pavyzdingą elgesį mokykloje išduotas 1941 m. tremtinei Rytei Merkytei. Bykovo kyšulys, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1945 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Godas (Gecelis) Perelšteinas – verslininkas, prekybininkas. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas Sverdlovsko srities NKVD kalėjime Nr. 1.

Fania Perelštein 1941 m. birželį su sūnumi Germanu ištremta į Bijsko r., Altajaus kr., 1942 m. – Bykovo kyšulį, Bulūno r., Jakutijos ASSR. 1943 m. pavasarį mirė tremtyje. Sūnus Germanas nuo 1944 m. iki 1953 m. pakeitė ne vieną gyvenamąją vietą Jakutijos šiaurėje. 1954 m. persikėlė į Sverdlovską, Sverdlovsko sr. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Įkūrė ir vadovavo vaikų chorui „ Ąžuoliukas“. 1979 m. emigravo į JAV.

Godas (Gecelis) Perelšteinas (stovi centre) su žmona Fania (kairėje), sūnumi Germanu ir Abramovičių šeima. Jūrmala, Latvija, 1937 m.
Jakutsko radijo choras ir jų vadovas Germanas Perelšteinas (trečios eilės centre). Jakutijos ASSR, 1949–1950 m.
Pirmasis Germano Perelšteino suburtas berniukų choras. Sverdlovskas, Sverdlovsko sr., 1954 m.
Germanas Perelšteinas – berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas. Vilnius, 1977–1978 m.

Bulūno rajonasMuostachas

Tremtiniai

Juozas Papečkys – teisininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, Lietuvos Respublikos vyriausybės XIII ministrų kabineto krašto apsaugos ministras, Lietuvos Valstybės Tarybos narys, Tarybos pirmininko pavaduotojas. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko srityje. 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas Sverdlovsko srities NKVD kalėjime Nr. 1.

Teklė Papečkienė – mokytoja. 1941 m. birželį su dukromis Daina Ona ir Jūra Marija ištremta į Bijsko r., Altajaus kr., 1942 m. – Muostachą, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1949 m. – Jakutską, Jakutijos ASSR. 1952 m. tremtyje mirė. Dukra Jūra Marija tremtyje suimta, kalinta Stolbų kalėjime, Bulūno r., Jakutijos ASSR. Į Lietuvą Daina Ona ir Jūra Marija su savo šeimomis sugrįžo 1957 m.

Krašto apsaugos ministras pulkininkas leitenantas Juozas Papečkys darbo kabinete. Kaunas, 1926 m.
Iš anūkės D. Kemeraitienės archyvo

„Karo baudžiamasis statutas“. Sudarytojas – kapitonas Juozas Papečkys. Kaunas, 1922 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Juozas Papečkys su žmona Tekle, dukromis Daina Ona ir Jūra Marija. Kaunas, 1930 m.
Iš anūkės D. Kemeraitienės archyvo

Henrikas Vaitkevičius – architektūros inžinierius. Suimtas 1941 06 13. Išvežtas į Šiaurės Uralo lagerį Sverdlovsko srityje. 1942 m. kovo 13 d. lageryje mirė.

Kamilija Vaitkevičienė – medicinos seselė. 1941 m. birželį su sūnumis Petru Henriku ir Konstantinu ištremta į Svetlooziorskojė, Srostkų r., Altajaus kr., 1942 m. – Bykovo kyšulį, Muostachą, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1951 m. – Sangarą, Kobiajaus r., Jakutijos ASSR. Sūnus Konstantinas suimtas tremtyje. Nuteistas 10 metų. Į Lietuvą šeima grįžo 1954–1955 m.

1941 m. tremtinio Petro Henriko Vaitkevičiaus šv. Velykų proga mamai Kamilijai dovanotas savadarbis atvirukas, kuriame lietuviškos raidės painiojamos su rusiškomis. Muostachas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Bulūno rajonasTumatas

Žvejų brigada. Sėdi (iš kairės): Algirdas Jurkynas, brigadininkas, Vitalis Rinkevičius. Stovi (iš kairės): žuvų priėmėja, Danutė Sprangauskaitė, žvejų instruktorius ir Rimantas Rinkevičius. Tumatas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1944 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. lietuviai tremtiniai žvejoja Laptevų jūroje. Iš kairės antras – Vitalis Rinkevičius, trečias – Rimantas Rinkevičius, ketvirtas – Algirdas Jurkynas, penkta – Danutė Sprangauskaitė. Tumatas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1944 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Žuvų apdorojimo cecho brigada. Antroje eilėje iš kairės antra stovi Dalia Grinkevičiūtė. Tumatas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinė Stefanija Jasinskienė su dukra Dalia. Tumatas, Jakutijos ASSR, 1944 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Stefanija Jasinskienė 1941 m. birželį su dukra Dalia ištremta į Altajaus kr., 1942 m. – Tumatą, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1947 m. – Trofimovską, 1952 m. – Tit Arus, 1955 m. – Kiusiūrą. 1958 m. grįžo į Lietuvą.

Vyras Viktoras Jasinskas suimtas 1941 06 14. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. Ypatingojo pasitarimo 1942 10 03 nuteistas 5 metams lagerio. Dingo be žinios.

Bulūno rajonasAnošinskas

Lietuvių tremtinių Anošinsko saloje statytos jurtos liekanos. Bulūno r., Jakutija, 1989 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Jakutijos ASSROliokminsko rajonas

Elgos upės vingis. Jakutijos ASSR, 1957 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtiniai

Aleksandras Žilinskas – ūkininkas. Suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1942 09 19 nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1942 11 05.

Albina Žilinskienė 1941 m. birželį su sūnumis Aleksandru, Česlovu ir Kostu, dukromis Stanislava ir Irena ištremta į Soltono r., Altajaus kr., 1942 m. – Solianką, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR. 1952 m. dukra Stanislava pabėgo į Lietuvą. Kiti šeimos nariai į Lietuvą grįžo 1957–1958 m.

1941 m. tremtinė Albina Žilinskienė su vaikais. Šalia mamos sėdi dukra Stanislava, stovi dukra Irena, sūnus Aleksandras. Antroje eilėje stovi (iš kairės) sūnūs Kostas ir Česlovas. Soltono r., Altajaus r., apie 1942 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Albina Žilinskienė su vaikais prie už 800 rublių įsigyto namelio. Solianka, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR., 1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Stanislava Žilinskaitė doroja žuvį. Solianka, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Rąstų plukdytojų brigada. Solianka, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Donatas Staniūnas – mokytojas. 1941 m. birželį su žmona Karolina, dukromis Regina ir Danute ištremtas į Turočiaką, Oirotų autonominę sritį, Altajaus kr., 1942 m. – Tit Arus, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1948 m. – Oliokminską, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR. Į Lietuvą šeima grįžo 1958 m.

Mokytojo Donato Staniūno šeima tremtyje. Oliokminskas, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1950 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Juozas Rauba – ūkininkas. Suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1943 01 27 nuteistas 10 metų lagerio. 1943 m. mirė lageryje.

Marcelė Raubienė 1941 m. birželį su sūnumi Jonu Mamertu, dukra Eugenija ištremta į Verchnij Čegoną, Solonešnojės r., Altajaus kr., 1942 m. – Gorodskojų, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR. 1942 m. dukra Eugenija pabėgo į Lietuvą. Marcelė Raubienė su sūnaus Jono Mamerto šeima į Lietuvą grįžo 1957 m.

1941 m. tremtiniai Ona ir Juozas Ulinskai krikštija Monikos ir Jono Mamerto Raubų sūnų Vytautą. Gorodskojus, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1950 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinė Marcelė Raubienė su sūnumi Jonu Mamertu ir tremtyje gimusiu anūku Vytautu prie kalėdinės eglutės. Gorodskojus, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1951 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Lietuviai tremtiniai šv. Velykų dieną susirinkę Algio Janušausko namo kieme. Gorodskojus, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1953 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Prie margučių pintinės mažasis tremtinys Vytautas Rauba. Gorodskojus, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1953 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Trys lietuvių tremtinių kartos. Gorodskojus, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtyje gimę Genovaitė ir Vytautas Raubos. Gorodskojus, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1956 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Zofija Lankauskienė 1941 m. birželį su dukra Danutė ir sūnumi Baliu ištremta į Nižnij Čegoną, Solonešnojės r., Altajaus kr., 1942 m. – Sosnovyj Borą, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR. Sūnus Balys iš Sosnovyj Boro perkeltas į Žedajų, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR. Zofija su dukra Danute 1949 m. perkeltos į Oliokminską, Jakutijos ASSR. 1955 m. Zofija Lankauskienė tremtyje mirė. Dukra Danutė, sūnus Balys su šeima į Lietuvą sugrįžo 1955–1956 m.

Tremtiniai (iš kairės): suomis Otto Hechonen, Juozas Valčiauskas ir Balys Lankauskas. Beriozovskaja, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1943 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Pažangumo lentelė, išduota Delgėjaus pradinės mokyklos vedėjos 2 klasės mokinei Danutei Lankauskaitei, baigusiai 1943–1944 m. mokslo metus. Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1944 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Vaikai Danutė ir Balys Lankauskai (susikibę) su grupe tremtinių stovi prie tremtyje mirusios mamos Zofijos Lankauskienės karsto. Oliokminskas, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Balys Lankauskas su tremtyje gimusiu sūnumi Alfredu stovi prie mamos Zofijos Lankauskienės kapo. Oliokminskas, Oliokminsko r., Jakutijos ASSR, 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Jakutijos ASSRUst Janos rajonas

Laiškas ant beržo tošies, 1941 m. politinio kalinio Antano Baniulio iš Rešotų lagerio rašytas dukrai Danutei Baniulytei, ištremtai į Kazačę, Ust Janos r., Jakutijos ASSR. Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., 1943 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Laiške Antanas Baniulis rašo, kad jų lageryje buvusį politinį kalinį (?) Petkevičių išvežė į kitą vietą (lagerį). Nurodo, kad tiems, kurie gauna siuntinių, lageryje išgyventi lengviau. Klausia tremtyje esančios dukros Danutės Baniulytės, ar ji turi tabako ir žuvies. Laiško pabaigoje prašo parašyti, kokį darbą dirba ištremti šeimos nariai.

Antanas Baniulis suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1943 01 13 nuteistas 8 metams lagerio. 1945 04 04 lageryje mirė.
Marijona Baniulienė 1941 m. birželį su dukra Danute ištremta į Altajaus kr., 1942 m. – Tiksį, Bulūno r., Jakutijos ASSR., 1943 m. – Kazačę, Ust Janos r., Jakutijos ASSR. Į Lietuvą grįžo 1956 m.

RSFSR Švietimo ministerijos Liudijimas, patvirtinantis, kad Mindaugas Skučas baigė Krestų pradžios mokyklą. Ust Janos r., Jakutijos ASSR, 1949 m. gegužės 28 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

jakutija_ust_janos03ajakutija_ust_janos03a
jakutija_ust_janos03bjakutija_ust_janos03b

Pažangumo lentelė, išduota Krestų septynmetės mokyklos 4 klasės mokiniui Mindaugui Skučui, kuris baigė mokslo metus ir yra perkeliamas į 5 klasę. Ust Janos r., Jakutijos ASSR, 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtiniai

Alfonsas Arlauskas – gydytojas terapeutas. 1941 m. birželį su besilaukiančia žmona Birute, kuri studijavo odontologiją, ištremtas į Bijsko r., Altajaus kr. 1941 m. gruodžio mėn. tremtyje gimė dukra Jūratė. 1942 m. šeima išvežta į Kuogastachą, Ust Janos r., Jakutijos ASSR. 1947 m. tremtyje gimė dukra Dalia. 1948 m. šeima persikėlė į Jakutską. 1956 m. sugrįžo į Lietuvą.

1941 m. tremtiniai gydytojai Birutė ir Alfonsas Arlauskai su tremtyje gimusia dukra Jūrate. Kazačė, Ust Janos r., Jakutijos ASSR, 1945 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtyje gimusios gydytojų Arlauskų dukros Dalia ir Jūratė. Jakutskas, Jakutijos ASSR, apie 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtiniai gydytojai Alfonsas ir Birutė Arlauskai su tremtyje gimusiomis dukromis Jūrate ir Dalia. Jakutskas, Jakutijos ASSR, apie 1952 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Jakutsko kaulų tuberkuliozės ligoninės gydytojai. Iš kairės pirmas stovi Alfonsas Arlauskas, trečia – Birutė Arlauskienė, šešta – Genovaitė Molienė. Jakutijos ASSR, apie 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Antanas Karvelis – ūkininkas. 1941 m. birželį su žmona Adele, sūnumis Akviliumi Juozu ir Algirdu Vladislovu, dukra Apolonija ištremtas į Barnaulo r., Altajaus kr., 1942 m. – Kuogastachą, Ust Janos r., Jakutijos ASSR, 1943 m. – Chatarychą, Ust Janos r., Jakutijos ASSR, 1945 m. – Krestus, Ust Janos r., Jakutijos ASSR, vėliau – Muchtują, Lenskio r., Jakutijos ASSR. 1959 m. šeima grįžo į Lietuvą.

1941 m. tremtiniai Adelė ir Antanas Karveliai su dukra Apolonija. Muchtuja, Lenskio r., Jakutijos ASSR, 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinių Karvelių šeimos namas ir bulvėmis užsodintas daržas. Muchtuja, Lenskio r., Jakutijos ASSR, apie 1955–1956 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Petras Girčys – mokytojas. 1941 m. birželį su žmona mokytoja Elena, sūnumis Rimu ir Algirdu, dukra Gražina ištremtas į Petrovką, Kalmankos r., Altajaus kr. 1942 m. – Kuogastachą, Ust Janos r., Jakutijos ASSR. 1947 m. pabėgo į Lietuvą. Elena Girčienė su vaikais į Lietuvą grįžo 1956 m.

1941 m. tremtiniai Petras ir Elena Girčiai su vaikais (iš kairės) Rimu, Gražina ir Algirdu. Kuogastachas, Ust Janos r., Jakutijos ASSR, apie 1945 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Bronius Alijošius – policijos nuovados viršininkas. 1941 m. birželį su žmona Valerija, sūnumis Marijumi, Benediktu ir Remigijumi ištremtas į „Zernovyj“ tarybinį ūkį, Bijsko r., Altajaus kr. 1942 m. – Romansyrą, Krestus, Ust Janos r., Jakutijos ASSR, 1950 m. – Sangarą, Kobiajaus r., Jakutijos ASSR. Į Lietuvą šeima grįžo 1957 m.

1941 m. tremtiniai Valerija ir Bronius Alijošiai su sūnumis Remigijumi, Benediktu ir Marijumi. Sangaras, Kobiajaus r., Jakutijos ASSR, 1951 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Marijus Alijošius (dešinėje) su draugais miško darbų brigadoje. Sangaras, Kobiajaus r., Jakutijos ASSR, apie 1951 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Antanas Petruškevičius – Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės kapitonas. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko srityje. 1942 m. lapkričio 21 d. sušaudytas Sverdlovsko srities NKVD kalėjime Nr. 1.

Marija Petruškevičienė 1941 m. birželį su sūnumi Antanu ištremta į Altajaus kr., 1942 m. – Kazačę, Ust Janos r., Jakutijos ASSR, 1947 m. – Jakutską, Jakutijos ASSR. Į Lietuvą grįžo 1956 m.

Antanas Petruškevičius su žmona Marija ir sūnumi Antanu. Kaunas, apie 1940 m.
Iš anūkės D. Kemeraitienės archyvo

Politinio kalinio Antano Petruškevičiaus atvirlaiškis iš Gario lagerio siųstas į Altajaus kraštą ištremtai žmonai Marijai. Sosvos r., Sverdlovsko sr., 1942 m. birželio 5 d.
Iš anūkės D. Kemeraitienės archyvo

1941 m. tremtinė Marija Petruškevičienė. Jakutskas, Jakutijos ASSR, apie 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinys Antanas Petruškevičius. Jakutskas, Jakutijos ASSR., apie 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Ūkininkų Antano ir Viktorijos Piliponių šeima. Priekyje (iš kairės): Genovaitė, Stasys, Stasė. Už tėvų – Antanina ir Kazys.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Šeima 1941 m. birželį ištremta į Barnaulą, Altajaus kr. 1941 m. spalio mėn. perkelta į Malyj Kokojų, Talmenkos r., Altajaus kr. Antanas Piliponis mirė 1942 m. rugpjūčio mėn. Zajarskio r., Irkutsko sr., šeimą tremiant į Jakutijos šiaurę. Žmona Viktorija su vaikais ištremta į Ambarčianą, Ust Janos r., Jakutijos ASSR. 1943 m. sausį tremtyje mirė sūnus Stasys, 1946 m. balandį – sūnus Kazys. 1946 m. likę šeimos nariai persikėlė į Kazačę, Ust Janos r., 1950 m. – Sangarą, Kobiajaus r., Jakutijos ASSR, 1955 m. – Ulan Udę, Buriatijoje. 1957 m. grįžo į Lietuvą.

Jakutijos ASSR

Lenos upės pakrantė. Jakutijos ASSR.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Jakutijos ASSRLenskio rajonas

Tremtiniai

Kostas Buragas – ūkininkas. Suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1943 01 13 nuteistas 10 m. lagerio. Nuo 1951 m. – tremtis Dolgij Most r., Krasnojarsko kr. 1952 m. išvyko į Jakutiją pas ištremtą šeimą.

Marija Buragienė 1941 m. birželį su dukromis Justina, Anele, Olese, Alfonsa ir Vitalija ištremta į Verch Obskį, Smolenskojės r., Altajaus kr., 1942 m. – Turuktą, Niują, Lenskio r., Jakutijos ASSR. Į Lietuvą Kostas ir Marija Buragai sugrįžo 1958 m. Dukros su savo šeimomis grįžo vėliau.

Ūkininkai Kostas ir Marija Buragai. Apie 1939–1940 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Kosto ir Marijos Buragų dukros (iš kairės): Justina, Anelė, Vitalija, Alfonsa ir Olesė. Apie 1939–1940 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus