Virtuali paroda
„PIRMASIS MASINIS LIETUVOS GYVENTOJŲ TRĖMIMAS“
1941 m. birželio 14–19 d.
LGGRTC
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Altajaus krašteAltajaus krašte
1941 m. liepos mėn. 7278 (kituose šaltiniuose – 7462) tremtiniai iš Lietuvos atvežti į Altajaus kraštą. Jie išskirstyti po lygumų ir priekalnių rajonus (dabartinis Altajaus kraštas) bei Oiratų autonominę sritį (Kalnų Altajų). Po 150–600 tremtinių įkurdinta Altajaus kraštui priklausančiose Barnaulo, Troickojės, Smolenskojės, Bijsko, Solonešnojės, Srostkų, Kalmankos, Staraja Bardos rajonuose, po 100–150 tremtinių – Chabarų, Kosichos, Pankrušichos, Talmenkos, Jaminskojės rajonuose. Iš Kalnų Altajaus rajonų daugiausia lietuvių pateko į Ongudajaus (335 tremtiniai), Ust Kano (200 tremtinių), Oirot Turos (154 tremtiniai) rajonus.
Mirė vežant į tremtį
0
Mirė tremties vietoje
0
Gimė tremtyje
0
Suimta tremtyje
0
Bėgo iš tremties
0
Sugrįžo iš tremties (įskaitant gimusius tremtyje)
0
Per paskirstymą šaukia kiekvieną, ir žvilgsnis, kurį į mane metė juodbruvas plieninėm akim čekistas, buvo man žiauresnis už smūgį. Tai buvo vergų pirklio žvilgsnis, tiriantis, kiek turiu raumenų, kiek iš manęs galės išspausti. Pirmą kartą pajutau, kad esu daiktas. Apie tai, kad man dar mokykloj reiktų mokytis, niekas ir negalvoja.
Pasukau galvą ir pamačiau motiną. Ji stovėjo atokiau ir žiūrėjo į mane. Skausmingas žvilgsnis. Ji pirma tai pajuto ir tučtuojau nuleido akis, bet aš mačiau, kaip ašaros rieda jai per veidus. Jos duktė ir sūnus, jos ir tėtuko džiaugsmas, štai įvertinami kaip darbo gyvuliai
Iš 1941 m. tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų
Altajaus krašte
Ust Kano gyvenvietės panorama. Altajaus kr., apie 1958 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Tremtiniai
Stasio ir Emilijos Šilingų šeima
Stasys Šilingas – teisininkas, Pirmojo ir Antrojo Seimo narys, Lietuvos Respublikos vyriausybės XIV, XVI, XVII ministrų kabineto teisingumo ministras, Valstybės tarybos pirmininkas. 1941 m. birželį su žmona Emilija ir dukra Raminta suimtas. Išvežtas į Tugačo (Bolšaja Rečka) lagerį, Sajano r., Krasnojarsko kr., vėliau – Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Nuo 1942 m. sausio 2 d. kalintas ir tardytas Kansko kalėjime Krasnojarsko kr. 1942 m. išvežtas į Temlagą Mordovijos ASSR. 1952 m. vasario 27 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams kalėjimo. Kalintas Vladimiro kalėjime Rusijoje. 1954 m. paleistas. Grįžo į Lietuvą. Nurodyta išvykti iš Lietuvos. 1954–1961 m. – tremtinys Dovbyše (Žitomiro r., Ukraina). 1961 m. grįžo į Lietuvą.
1962 m. lapkričio 13 d. mirė. Palaidotas Kelmės miesto kapinėse.
Emilija Šilingienė 1941 m. birželį su dukra Raminta ištremta į Ust Kaną, Altajaus kr. 1943 m. tremtyje mirė. 1944 m. tremtyje mirė dukra Raminta.
1999 m. rugpjūčio 27 d., iš Sibiro parvežus žmonos ir dukros palaikus, visi perlaidoti Ilguvos kapinėse Šakių r.
Stasys Šilingas – Lietuvos Respublikos vyriausybės XIV, XVI, XVII ministrų kabineto teisingumo ministras, Valstybės tarybos pirmininkas. Kaunas, 1938 m.
Iš S. Šilingo draugijos archyvo
Gausi Emilijos ir Stasio Šilingų šeima. Priekyje sėdi Emilija Šilingienė. Misiūnai, apie 1931 m.
Iš S. Šilingo draugijos archyvo
Emilija ir Stasys Šilingai. Misiūnai, 1936 m.
Iš S. Šilingo draugijos archyvo
Tremtyje mirusi Stasio Šilingo dukra Raminta.
Iš S. Šilingo draugijos archyvo
Stasys Šilingas tremtyje Ukrainoje, Žitomiro srities Dovbyšo invalidų namuose. 1961 m. rugpjūtis.
Iš S. Šilingo draugijos archyvo
Emilijos ir Stasio Šilingų, jų dukros Ramintos palaikų perlaidojimas Ilguvos kapinėse. Šakių r., 1999 m. rugpjūčio 27 d.
Iš S. Šilingo draugijos archyvo
Adomo ir Onos Mitkų šeima
Adomas Mitkus suimtas 1941 m. birželio 14 d. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. 1942 m. rugpjūčio 25 d. sušaudytas Sverdlovsko srities NKVD kalėjime Nr. 1. Ona Mitkuvienė su dukromis Laima ir Vytauta ištremta į Belojarsko tarybinį ūkį, Barnaulo r., Altajaus kr. 1946 m. pabėgo į Lietuvą.
Mokytojai Adomas ir Ona Mitkai su dukromis Laima ir Vytauta. Garliava, 1932 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Adomo Mitkaus laiškas iš lagerio, pasiekęs artimuosius. Jame tik vienas sakinys: „Sveikas, siųsk laiškus“. Garis, Sverdlovsko sr., apie 1942 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinės Laimos Mitkaitės šaukštas. 5-oji ferma, Belojarsko t. ū., Barnaulo r., Altajaus kr., 1941–1946 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Ona Mitkuvienė su dukromis Laima (kairėje) ir Vytauta (dešinėje). Vilnius, 1976 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Jono ir Vincės Bareišių šeima
Vincė Bareišienė 1941 m. birželį su dukromis Bronislava, Genovaite ir Gertrūda ištremta į Lukovką, Pankrušichos r., Altajaus kr. 1947 m. pabėgo į Lietuvą. 1948 m. su dukromis Bronislava ir Genovaite suimta. Grąžinta į tremties vietą. Paleista 1958 m. Į Lietuvą dukra Genovaitė grįžo 1958 m., dukra Bronislava – 1986 m., Vincė Bareišienė – 1968 m.
Vyras Jonas Bareišis suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Norilską, Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1942 09 12 nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1942 10 27. Kitais duomenimis – 1942 11 01 mirė lageryje.
Vincė Bareišienė prie verpimo ratelio. Pankrušicha, Pankrušichos r., Altajaus kr., apie 1960 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinė Genovaitė Bareišytė. Pankrušicha, Pankrušichos r., Altajaus kr., 1954 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Namelis, kuriame gyveno 1941 m. tremtinės Vincės Bareišienės šeima. Pankrušicha, Pankrušichos r., Altajaus kr., apie 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Silvestro ir Apolonijos Dambravų šeima
Stasys Dambrava su motina Apolonija, seserimi Vitalija, broliais Kęstučiu ir Gediminu 1941 m. birželį ištremtas į Južakovą, Troickojės r., Altajaus kr. 1947 m. visi pabėgo į Lietuvą. 1948 m. sausio mėn. su mama ir broliu Kęstučiu suimtas. Kalintas Vilniuje, Utenoje, Šilutėje. 1952 m. grąžintas į tremties vietą. Į Lietuvą šeima sugrįžo 1961 m.
Tėvas Silvestras Dambrava – Utenos policijos nuovados viršininkas. Suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1942 01 09 lageryje mirė.
Stasys Dambrava Macikų lageryje. Šilutė, 1950 m. spalio 8 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Prie gyvenamosios žeminės stovi 1941 m. tremtiniai Apolonija Dambravienė su sūnumi Stasiu. Južakovas, Troickojės r., Altajaus kr., 1952 m. gegužės 18 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Juozo ir Marijos Gapučių šeima
Marija Gaputienė 1941 m. birželį su sūnumi Vytautu, dukromis Vida Marija ir Regina Gerda ištremta į Burlą, Slavgorodo r., Altajaus kr. 1949 m. persikėlė į Abaną pas vyrą.
Vyras Juozas Gaputis – notaras. Suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Čiornoje Ozero lagerį, Plesecko r., Archangelsko sr., vėliau – Puksą, Plesecko r., Archangelsko sr. Ypatingojo pasitarimo 1943 06 16 nuteistas 8 metams lagerio. Nuo 1949 m. – tremtis Abane, Abano r., Krasnojarsko kr. Paleistas 1956 04 10. Į Lietuvą šeima sugrįžo 1957 m.
1941 m. tremtinė Marija Gaputienė su dukromis Vida Marija (kairėje) ir Regina Gerda (centre). Burla, Slavgorodo r., Altajaus kr., apie 1943 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
„Jumaševo“ vardo siuvimo artelės kolektyvas. Pirmoje eilėje iš dešinės pirma sėdi 1941 m. tremtinė Marija Gaputienė. Burla, Slavgorodo r., Altajaus kr., 1945 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinei Marijai Gaputienei priklausę siuvimo įrankiai, įsigyti Burloje: antpirštis, žirklės, siuvimo mašina „Zinger“ ir lygintuvas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Liudijimas (vietoje paso) Nr. 53, išduotas 1941 m. tremtinei Marijai Gaputienei Burlos NKVD milicijos skyriaus privalomajai registracijai. Slavgorodo r., Altajaus kr., 1945 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinė Regina Gerda Gaputytė stovi prie savo namo gėlių darželyje. Abanas, Abano r., Krasnojarsko kr., apie 1951 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinys Vytautas Gaputis. Abanas, Abano r., Krasnojarsko kr., 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtiniai (iš kairės) Marija Gaputienė, Juozas Gaputis ir Regina Gerda Gaputytė stovi prie savo namo Abano kaime. Abano r., Krasnojarsko kr., 1956 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Altajaus krašte
Ongudajaus gyvenvietės panorama. Altajaus kr., apie 1958 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Tremtiniai
Antano ir Česlavos Babušių šeima
Antanas Babušis – teismo antstolis. Suimtas 1941 06 16. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. vėliau – Revučis, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1943 01 27 nuteistas 8 metams lagerio. Nuo 1948 m. – tremtis Dzeržinskojė, Krasnojarsko kr. Paleistas 1956 m.
Česlava Babušienė – mokytoja. 1941 m. birželį su sūnumis Algiu Steponu, Rimantu ir Vytautu ištremta į Jelcovką, Altajaus kr. 1955 m. persikėlė į Dzeržinskojė pas vyrą.
1956 m. Antanas ir Česlava su sūnumi Algiu Steponu grįžo į Lietuvą. Sūnūs Rimantas ir Vytautas į Lietuvą negrįžo.
Antanas Babušis – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Apie 1923 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Mokytoja Česlava Babušienė. Kudirkos Naumiestis, Šakių aps., apie 1939–1940 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Antano ir Česlavos Babušių sūnūs (iš kairės) Rimantas, Algis Steponas ir Vytautas. Kudirkos Naumiestis, Šakių aps., apie 1940 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinė mokytoja Česlava Babušienė su sūnumis (iš kairės) Vytautu, Rimantu ir Algiu Stepu. Jelcovka, Altajaus kr., apie 1945–1946 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Rapolo ir Eleonoros Stanevičių šeima
Prie savo būsto sėdi 1941 m. ištremti mokytojai Eleonora ir Rapolas Stanevičiai su sūnumi Sauliumi, dukterimis Nijole Regina ir Jūrate. Čeremšanka, Solonešnojės r., Altajaus kr., 1946 m. 1947 m. visa šeima pabėgo į Lietuvą.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Povilo ir Onos Šalučkų šeima
Povilas Šalučka – mokytojas. Suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1942 m. lageryje mirė.
1941 m. tremtinė mokytoja Ona Šalučkienė su dukromis Regina Vida ir Marija Laimute. Kutašas, Oirot Turos r., Altajaus kr., apie 1945–1946 m. 1947 m. pabėgo į Lietuvą.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Karolio ir Birutės Tursų šeima
Karolis Tursa – geležinkelio tarnautojas. Suimtas 1941 06 17. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1942 09 19 nuteistas 10 metų lagerio. Nuo 1951 m. – tremtis Abano r., Krasnojarsko kr. 1956 m. grįžo į Lietuvą.
1941 m. tremtinė Birutė Vileišytė Tursienė su sūnumi Gediminu ir dukra Reda. Barnaulas, Altajaus kr., apie 1946 m. 1947 m. pabėgo į Lietuvą.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Petro ir Teodoros Akvilinos Bliūdžių šeima
Petras Bliūdžius – mokytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas. 1941 06 18 išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1942 05 18 lageryje mirė.
Žmona Teodora Akvilina – mokytoja. 1941 m. birželį su dukromis Akvile Petronėle, Birute Marija ir Terese Laimute išvežta į Petrovką, Kalmankos r., Altajaus kr. 1943 m. rugpjūčio 9 d. tremtyje mirė. 1943 m. gruodžio 15 d. tremtyje mirė vyriausioji dukra Akvilė Petronėlė. Našlaitėmis likusios Birutė Marija ir Teresė Laimutė 1944 m. apgyvendintos Malachovo vaikų namuose Kosichos r., Altajaus kr., 1946 m. parvežtos į Lietuvą ir apgyvendintos Vilniaus vaikų namuose.
Mokytojai Petras ir Teodora Akvilina Bliūdžiai su dukromis Terese Laimute, Birute Marija ir Akvile Petronėle. Rokiškis, 1935 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Teodoros Akvilinos ir Akvilės Petronėlės dienoraščiai – tremties išgyvenimų liudytojai.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Našlaitė Teresė Laimutė Malachovo vaikų namuose. Kosichos r., Altajaus kr., 1944 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Našlaitė Birutė Marija Malachovo vaikų namuose. Kosichos r., Altajaus kr., 1945 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Stasio ir Albinos Riautų šeima
Stasys Riautas – mokytojas. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. 1942 m. gruodžio 2 d. sušaudytas Sverdlovsko srities NKVD kalėjime Nr. 1.
Albina Riautienė 1941 m. birželį su dukromis Birute ir Elgyte, sūnumi Adomu ištremta į Bajunovą, Kosichos r., Altajaus kr. 1947 m. pabėgo į Lietuvą. Dukra Birutė suimta 1948 m. 1949 m. grąžinta į tremties vietą. Paleista 1957 m. 1959 m. grįžo į Lietuvą.
Mokytojas Stasys Riautas su žmona Albina, dukromis Birute ir Elgyte, sūnumi Adomu. Onuškis, Rokiškio aps., 1936 m. rugpjūčio 5 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Paskutinė Stasio Riauto fotografija, daryta Sverdlvsko srities NKVD kalėjime Nr. 1.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo
Hiršo ir Sonios Šliomovičių šeima
Hiršas Šliomovičius suimtas 1941 06 14. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. 1946 m. atvyko į Kamenį prie Obės pas ištremtą šeimą.
Sonia Šliomovič 1941 m. birželį su dukra Frida, sūnumis Iseriu ir Jokovu ištremta į tarybinį ūkį Nr.51, vėliau – Kamenį prie Obės, Altajaus kr. Su vyru Hiršu ir 1949 m. tremtyje gimusia dukra Tatjana į Lietuvą sugrįžo 1965 m. Dukra Frida grįžo 1956 m., sūnus Iseris – 1963 m., sūnus Jakovas negrįžo.
1941 m. tremtinys Iseris Šliomovičius. Kamenis prie Obės, Kamenio r., Altajaus kr., apie 1950 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinys Jakovas Šliomovičius prie šachmatų lentos. Kamenis prie Obės, Kamenio r., Altajaus kr., apie 1950 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
6 klasės mokiniai Iseris (pirmoje eilėje iš kairės pirmas) ir Jakovas (pirmoje eilėje iš dešinės pirmas) Šliomovičiai su bendraklasiais ir mokytoja. Kamenis prie Obės, Kamenio r., Altajaus kr., apie 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinė Pedagogikos instituto studentė Frida Šliomovič ruošiasi literatūros egzaminui. Novosibirskas, Novosibirsko sr., 1953 m. birželio 5 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Altajaus krašte
1941 m. tremtinys Aleksandras Mikutavičius, tremtyje leisto poezijos ir prozos žurnalo „Tėvynės ilgesys“ vyriausiasis redaktorius. Suimtas 1946 m. Kalintas Barnaulo kalėjime, Altajaus kr. 1946 07 29 nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Taišetlage, Irkutsko sr. Nuo 1955 m. – tremtis Sujetichoje, Taišeto r., Irkutsko sr. 1958 m. paleistas. 1962 m. grįžo į Lietuvą.
1941 m. tremtinių rengtas poezijos ir prozos žurnalas „Tėvynės ilgesys“. Iš viso 1944–1945 m. buvo išleisti septyni žurnalo numeriai. Žurnalo leidėjai buvo susekti ir nuteisti kalėti.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinė mokytoja Teofilė Mikutavičienė su Sujetichos gyvenvietės darželinukais – lietuvių tremtinių vaikais. Taišeto r., Irkutsko sr., 1948 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinė Barbora Smetonienė su anūkėmis Meilute Marija Raštikyte (kairėje) ir Laimute Julija Raštikyte (dešinėje). Barnaulas, Barnaulo r., Altajaus kr., 1946 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. ištremtų paauglių brigada, kirtusi miškus. Altajaus kr.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Barako gyventojai ruošiasi bulvių sodinimui. Kamenis prie Obės, Kamenio r., Altajaus kr., 1953 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinės Janinos Šalkauskaitės laiškas, rašytas senelei Marijai Eidrigevičienei į Lietuvą. Martynovas, Jaminskojės r., Altajaus kr., 1945 m.
Rusų kalba vaiko rašytas laiškas patikrintas cenzūros.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinės (iš kairės): Alina Vaitkevičiūtė, Janina Karvelytė, Aldona Petrauskaitė, Vanda Vaitkevičiūtė, Alina (Elena) Pauksnytė. Ongudajus, Ongudajaus r., Altajaus kr., 1952 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Laiškas ant beržo tošies, rašytas 1941 m. politinio kalinio Kazimiero Šiliūno į Altajaus kr. Pankrušichos r. ištremtai šeimai. Rešotai, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., 1942 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Laiške politinis kalinys Kazimieras Šiliūnas prašo tremtyje esančios šeimos atsiųsti jam maisto produktų: džiovintų bulvių, džiūvėsių, riebalų, česnako ir tabako.
Kazimieras Šiliūnas – ūkininkas. Suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1943 01 02 nuteistas 5 metams lagerio. Dingo be žinios.
Adelė Šiliūnienė 1941 m. birželį su dukromis Valerija ir Bronislava ištremta į Altajaus kraštą.
1941 metų tremtiniai lietuviai. Lukovskij Kordon, Pankrušichos r., Altajaus kr., tarp 1944–1946 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Altajaus krašte
Tremtiniai
Juozo ir Janinos Tonkūnų šeima
Juozas Tonkūnas – Dotnuvos žemės ūkio akademijos rektorius, Lietuvos Respublikos vyriausybės XVI, XVII, XVIII, XIX ministrų kabineto švietimo ministras. Suimtas 1941 m. birželį. Išvežtas į Tugačo (Bolšaja Rečka) lagerį, Sajano r., Krasnojarsko kr., vėliau – Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Nuo 1942 m. sausio 2 d. kalintas ir tardytas Kansko kalėjime Krasnojarsko kr. 1944 m. išvežtas į Temlagą, Mordovijos ASSR. 1952 m. vasario 27 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams kalėjimo. Kalintas Vladimiro kalėjime Rusijoje. 1954–1955 m. – tremtis Troickojės r., Altajaus kr.
Žmona Janina 1941 m. birželį su sūnumi Rimantu, dukra Vida ištremta į Troickojė, Altajaus kr. Sūnus Rimantas 1946 m. pabėgo iš tremties. Į Lietuvą šeima grįžo 1955 m.
Profesorius Juozas Tonkūnas. Apie 1937 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinė Janina Tonkūnienė su sūnumi Rimantu ir dukra Vida. Troickojė, Altajaus kr., 1946 m. gegužės 7 d.
Iš dukros V. Tonkūnaitės Ramanauskienės archyvo
Profesorius Juozas Tonkūnas po trylikos metų, praleistų lageriuose ir kalėjimuose, atvykęs pas ištremtą šeimą. Dešinėje stovi žmona Janina ir dukra Vida. Troickojė, Altajaus kr., 1954 m. gegužės 7 d.
Iš dukros V. Tonkūnaitės Ramanauskienės archyvo
Profesorius Juozas Tonkūnas su dukra Vida, žmona Janina, sūnumi Rimantu. Dotnuva, Kėdainių r., 1956 m. lapkritis.
Iš dukros V. Tonkūnaitės Ramanauskienės archyvo
Mečislovo ir Antaninos Kviklių šeima
Mečislovas Kviklys – mokytojas, Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos Pradinio mokslo departamento direktorius, Ketvirto Seimo narys, Seimo pirmininko pirmasis sekretorius. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. 1942 m. liepos 23 d. sušaudytas Sverdlovsko srities NKVD kalėjime Nr. 1.
Antanina Kviklienė 1941 m. birželį su dukra Danguole, sūnumis Algimantu ir Rimantu ištremta į Kosichą, Kosichos r., Altajaus kr. 1947 m. visi pabėgo į Lietuvą.
Mečislovas Kviklys – Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos Pradinio mokslo departamento direktorius. Kaunas, apie 1937 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Antanina Kviklienė su vaikais Algimantu (laiko ant rankų), Rimantu ir Danguole. Kaunas, apie 1938 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Stalo įrankių rinkinys, kurį Antanina Kviklienė su kitais daiktais vežėsi į tremtį.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1947 m. iš tremties į Lietuvą pabėgusi Antanina Kviklienė su vaikais (iš kairės) Algimantu, Danguole ir Rimantu. Kaunas, 1948 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Morkaus ir Bronislavos Akstinų šeima
Morkus Akstinas – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis. Skirtingais metais buvo Panevėžio, Prienų, Marijampolės policijos nuovadų viršininkas, Kretingos (Bajorų), Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo viršininkas.
Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. 1943 m. vasario 5 d. sušaudytas Sverdlovsko srities NKVD kalėjime Nr. 1.
Bronislava Akstinienė 1941 m. birželį su dukra Laimute Regina, sūnumi Gediminu Pranciškumi ištremta į Kosichą, Kosichos r., Altajaus kr. 1947 m. pabėgo į Lietuvą. Dukra Laimutė Regina suimta 1949 m. Išvežta į Gorodeco lagerį, Gorkio sr. 1952 m. – tremtis į Altajaus kr. Paleista 1956 m. Grįžo į Lietuvą.
Morkus Akstinas – Kretingos (Bajorų) sunkiųjų darbų kalėjimo viršininkas. Kretinga, apie 1935 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Morkus ir Bronislava Akstinai su sūnumi Gediminu Pranciškumi ir dukra Laimute Regina. Kaunas, apie 1938 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1947 m. iš tremties į Lietuvą pabėgę Morkaus Akstino vaikai Laimutė Regina ir Gediminas Pranciškus. Kaunas, 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Valio ir Salomėjos Bagdonavičių Bagdonų šeima
Valys Bagdonavičius Bagdonas – ekonomistas. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. 1942 m. gruodžio 2 d. sušaudytas Sverdlovsko srities NKVD kalėjime Nr. 1.
Salomėja Bagdonavičienė Bagdonienė 1941 m. birželį su sūnumi Valerijumi ištremta į Krajuškino r., Altajaus kr. 1946 m. pabėgo į Lietuvą. 1948 m. suimta. Kalinta Kauno kalėjime. 1949 m. grąžinta į tremties vietą. Paleista 1958 m.
Valys Bagdonavičius Bagdonas su žmona Salomėja ir sūnumi Valerijumi. Kaunas, apie 1940 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Zigmo Prano ir Uršulės Starkų šeima
Zigmas Pranas Starkus – Lietuvos Respublikos Steigiamojo, Pirmojo, Antrojo, Trečiojo Seimo narys, Lietuvos Respublikos vyriausybės X ministrų kabineto vidaus reikalų ministras, Valstybės kontrolierius, Lietuvos banko valdybos direktorius. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko srityje. 1942 m. rugpjūčio 25 d. sušaudytas Sverdlovsko srities NKVD kalėjime Nr. 1.
Uršulė Starkienė – mokytoja. 1941 m. birželį su dukra Sigita, sūnumi Kęstučiu ištremta į Južakovą, Troickojės r., Altajaus kr., 1953 m. – Troickojė, 1954 m. – Zonalnojė, Altajaus kr.
Sūnus Kęstutis 1943 m. tremtyje mirė. Dukra Sigita 1946 m. nelegaliai parvežta į Lietuvą. 1950 m. suimta. Grąžinta į tremties vietą. Uršulė Starkienė su dukra Sigita į Lietuvą grįžo 1956 m.
Paskutinė fotografija, kurioje visa Zigmo Prano Starkaus šeima kartu. Sėdi Zigmas Pranas Starkus, dukra Sigita, žmona Uršulė, sūnus Kęstutis, dvynės dukros Birutė ir Aldona. Kaunas, 1940 m. gruodžio 25 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Išrašas iš Ypatingojo pasitarimo 1942 06 27 protokolo dėl Zigmo Prano Starkaus nuteisimo aukščiausia bausme – sušaudyti.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo
Raštas, kuriuo įpareigojama Uršulei Starkienei pranešti, kad jos vyras Zigmas Pranas Starkus, kalinamas lageryje, 1944 m. lapkričio 23 d. mirė nuo kraujagyslių sklerozės.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo
Sverdlovsko srities lageryje kalėjusių lietuvių žmonos ir dukros tremtyje. Sėdi (iš kairės) Julija Ignatavičienė, Ona Beleckienė, Uršulė Starkienė, Laimutė Ignatavičiūtė ir Sigita Starkutė. Troickojės r., Altajaus kr., XX a. 6-asis deš.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Altajaus krašteNetektys
Tremtyje mirusios vyriausiojo Lietuvos kariuomenės vado, generolo Stasio Raštikio dukros Aldonos Joanos Raštikytės laidotuvės. Kamenis prie Obės, Kamenio r., Altajaus kr., 1941 m. liepos 29 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinė Janina Dundulienė su sūnumi Jurgiu prie sūnaus Jonuko karsto. Altajaus kr., 1941 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinės Gražinos Skučaitės laidotuvės. Barnaulas, Altajaus kr., 1941 m. rugsėjo 16 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinio Sauliaus Skučo laidotuvės. Barnaulas, Altajaus kr., 1941 m. spalio 28 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Ištrauka iš 1941 m. tremtinės Akvilės Petronėlės Bliūdžiūtės dienoraščio apie tremtyje nuo ligų ir bado mirusius ir lageriuose žuvusius lietuvius.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1941 m. tremtinio Algirdo Gruodžio laidotuvės. Prie karsto stovi sesuo Nijolė, sėdi tėvai Jadvyga ir Antanas. Zonalnojė, Altajaus kr., 1953 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Įrašai Akvilės Petronėlės Bliūdžiūtės dienoraštyje apie vienas po kito lageryje ir tremtyje mirusius Bliūdžių šeimos narius.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Našlaičių parvežimas
Kazimieras Kiznys su į Lietuvą iš Altajaus krašto parvežtais tremtinių vaikais. 1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Įamžinimas
Kryžius, iš tremties negrįžusiems lietuviams atminti. Tenga, Ongudajaus r., Altajaus kr., 1991 m. Fotografas Antanas Sadeckas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Kryžius, iš tremties negrįžusiems lietuviams atminti. Kužurla, Ust Kano r., Altajaus kr., 1991 m. Fotografas Antanas Sadeckas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
1989 m. pastatytas medinis kryžius žuvusiems tremtiniams atminti. Bijskas, Bijsko r., Altajaus kr., 1991 m. Fotografas Antanas Sadeckas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Altajaus krašte
@ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2022