logo_trans_nopadding

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas

Virtualios parodos

13_propaganda
„Sovietinė vizualinė propaganda Lietuvoje“ 
Homo Sovieticus, Tuskulėnai

1940 m. birželio 15 d. įkandin Sovietų Sąjungos kariuomenės į Lietuvą ėmė plūsti tūkstančiai ideologinio ir biurokratinio okupantų aparato darbuotojų. Sovietų Sąjunga tęsė carinės Rusijos imperijos didžiarusiško šovinizmo politiką, kurios tikslas – niveliuoti pavergtų tautų tapatybę; tai dabartinės Rusijos propaganda vadina „denacifikacija“. Istoriniai faktai liudija, kad to buvo siekiama keliais tuo pačiu metu vykdomais procesais. Pirmiausia buvo suplanuota nužudyti ir ištremti visus, kurie galėjo organizuoti pasipriešinimą okupantams (tai įrodo Rainių ir Červenės skerdynės, 1941 m. birželį pradėtų trėmimų mastas). Antrasis pavergimo plano punktas: apgyvendinti Lietuvą šimtais tūkstančių kolonistų iš Rusijos, kad jie darytų įtaką kasdieniam gyvenimui. Trečia – užnuodyti gyventojų sąmonę nuolatine sovietine propaganda.

Kalba: lietuvių
12_reklama
„Spausdintinės reklamos pavyzdžiai sovietmečio Lietuvoje“
Homo Sovieticus, Tuskulėnai

Kiekvienas amerikietis per dieną išvysta apie 16 tūkst. reklamų, nesvarbu, kad daugumos nei apsvarsto, nei sąmoningai renkasi pamatyti. Dar praėjusiame šimtmetyje rinkos ekonomikos kraštuose geografinę viešąją erdvę pakeitė grafika. O kaip buvo geležine uždanga atitvertoje sovietinėje Lietuvoje?

Kalba: lietuvių, anglų
11_ruduo
„1951 m. trėmimo operacija „Ruduo“
OLKM

1951-ųjų spalio 2 d. prasidėjo masinė Lietuvos gyventojų trėmimo operacija, kodiniu pavadinimu „Osenj“ („Ruduo“). Iki ir po šios operacijos, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais, buvo vykdomi ir mažesnio masto trėmimai. Visų šių trėmimų tikslas – kuo greičiau užbaigti prievartinę kolektyvizaciją ir silpninti kovojančių partizanų rėmėjų gretas.

Kalba: lietuvių
10_birzelis
„Pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas“
OLKM

Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkai, pažymėdami 70-ąsiais 1951 m. spalio 2 d. masinės Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos, kodiniu pavadinimu „Osenj“ (liet. „Ruduo“) metines, parengė virtualią parodą. Prieš 70 m. kruopščiai suplanuotus trėmimus vykdė Sovietų Sąjungos represinės struktūros. Virtualią parodą sudaro 6 struktūrinės dalys: „Juos ištrėmė 1951 m. rudenį“, „Darbas tremtyje“, „Tremties metų kasdienybė“, „Sibiro mokykla“, „Netektys“ ir „Sugrįžimas“, iliustruotos archyviniais dokumentais, ištremtųjų nuotraukomis ir asmeniniais dokumentais, tremtinių dienoraščių ištraukomis.

Kalba: lietuvių
09_kgb_agentai
„KGB sulaikyti užsienio žvalgybų agentai ir jų įranga“
OLKM

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė virtualią parodą „KGB sulaikyti užsienio žvalgybų agentai ir jų įranga“, kurioje demonstruojamas propagandiniams ir mokomiesiems tikslams KGB parengtas fotografijų ciklas apie sugautus užsienio žvalgybų agentus, iš jų atimtą įrangą ir ginklus.

Kalba: lietuvių, rusų
Slides.com
08_kgb_sekimas
„KGB sekimo būdai ir priemonės“
OLKM

Parodoje eksponuojami muziejaus rinkinio „Sovietų represinių žinybų veikla“ eksponatai: dokumentai, raštija, fotografijos, technika ir „Neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo“ rinkinio fotografijos. Publikuojamas LSSR KGB mokomasis albumas apie pėdsakų tyrimus, taip pat XX a. 6-7 deš. LSSR KGB parengtas specialių sekimo prietaisų ir maskavimosi būdų „legendų“ albumas.

Kalba: lietuvių, rusų
Slides.com
07_mitingai
„Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“
OLKM

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėję atgimimo mitingai sutraukdavo tūkstantines minias. Pamiršę ilgus metus kausčiusią baimę, Lietuvos žmonės gyveno Laisvės ir Nepriklausomybės viltimi. Tačiau ne visi mitingų dalyviai ėjo į juos vedami pakilių jausmų. Nesankcionuotų mitingų ir susibūrimų dalyvius sekė budri KGB akis.

Kalba: lietuvių
Slides.com
06_aleliuja
„Viltingas „Aleliuja!“ iš toli“
OLKM

Parodoje eksponuojami muziejaus rinkinio „Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje“ eksponatai: fotografijos, laiškai, atvirukai, piešiniai, dienoraščių ištraukos.

Kalba: lietuvių
Slides.com
05_kgb_pastatas
„KGB pastato Vilniuje istorija Sąjūdžio metu"
OLKM

Paroda skirta apžvelgti Sąjūdžio laikotarpiu 1988–1990 m. ir vėliau prie KGB pastato Vilniuje vykusius mitingus.

Kalba: lietuvių
Slides.com
04_sausis
„1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“
OLKM

Paroda parengta Sausio 13-osios trisdešimtmečiui. Parodoje gausu istorinių įvykių fotografijų ir vaizdo įrašų, autentiškų liudijimų, užrašytų tomis dienomis. Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, budėjusių prie Spaudos rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos, vaizdai ir liudijimai perteikia įvykių seką, dramatišką atmosferą, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų drąsą, ginant savo šalies laisvę nuo barbariškos sovietinės armijos kareivių agresijos.

Kalba: lietuvių, anglų
Slides.com
03_valdytojai
„Paskutiniai Tuskulėnų dvaro valdytojai – pasaulio tautų teisuoliai“
Tuskulėnai

Ši paroda skiriama žmonėms, kurie nacių okupacijos metais (1941–1944) rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus. Istorikai nustatė, kad savo bendrapiliečiams žydams gelbėtis nuo holokausto padėjo daugiau nei 25000 Lietuvos gyventojų. Manoma, kad nacistinės okupacijos metais Lietuvoje buvo slepiama apie 2500–4000 žydų. Izraelio tautos atminimo institutas (Yad Vashem) už žydų gelbėjimą iki 2012 m. pradžios Pasaulio tautų teisuolio vardą suteikė 831 Lietuvos piliečiui. Pasaulio tautų teisuolio vardas suteiktas ir Vilniuje gyvenusiai lenkų Vincento bei Jadvygos Antonovičių šeimai.

Kalba: lietuvių
Slides.com
02_ikonogravine
„Tuskulėnai ikonografinėje medžiagoje“
Tuskulėnai

Teritorija, kurioje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro, vadinamo Derevnictva, žemė ir funkcionavo kaip Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais. Dvaro įkūrėjas – didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Užmiestyje esančiame dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima. XVII a. viduryje dvaras prarado karališkąjį statusą. Jį valdė didikai Valavičiai, Pacai, Tyzenhauzai. Teritoriją supo dideli medžioklės plotai, per ją driekėsi maldininkų kelias į Vilniaus Kalvarijas. XVIII a. antrojoje pusėje dvaro valda padalyta į atskirus ir savarankiškus ūkius. Dvaro sodybos dalis, atitekusi Laterano kanauninkų vienuolių ordinui, pradėta vadinti Tuskulėnais, o kita buvusio dvaro dalis – Derevnictvos palivarku…

Kalba: lietuvių
Slides.com
01_oflag
„Oflag 60“
OLKM

Parodoje pasakojama nacistinės Vokietijos okupacijos metu Kudirkos Naumiestyje veikusios karo belaisvių stovyklos – vadinamojo „Oflago 60“ – istorija.

Kalba: lietuvių, rusų, anglų, vokiečių
Slides.com

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2022