Lietuvos vyrai prievartinėje SSRS kariuomenėje

Svetimas pasaulis – Propagandos veikiami

Sena tiesa – priešas, turėdamas tikslą pavergti kitą tautą, neapsiriboja jos teritorijos užėmimu. Kova tęsiama siekiant palaužti okupuotųjų dvasią. Prieš bolševikinės Rusijos invaziją komunistinė ideologija daugeliui lietuvių buvo svetima. Tarp kairiosios inteligentijos plintanti socialistinių idėjų mada netapo visuotinė. Lietuvos okupacijos ir reokupacijos atnešta nelaisvė, žūtys ir pažeminimai dar labiau nuteikė prieš marksizmą. Tačiau terorui intensyvėjant savisaugos jausmas vertė taikytis su okupantų propagandinėmis klišėmis ramstoma tvarka. Jie gyventojams kalė į galvą, kad tik nauja tvarka užtikrins visavertį ir orų jų gyvenimą, o visa, kas buvo Nepriklausomoje Lietuvoje, verta pasmerkimo, sunaikinimo ir užmaršties.

Ypač svarbiomis rusinimo ir propagandinio poveikio institucijomis partija laikė mokyklas ir kariuomenę.

„Į tarnybą pašaukti...“

Prievarta mobilizuotus ar vėliau „į tarnybą pašauktus“ Lietuvos vyrus okupantų kareivinėse plūste užplūsdavo ekspansionizmo tvaiku atsiduodanti propaganda. Neskoningų plakatų, absurdiškų šūkių, kreivų diagramų, komunistų partijos, karo vadų cementinių stabų paminklais paverstos karo technikos apsuptyje atsidūręs rekrutas retai kada buvo paliekamas ramybėje. Karo vadų politiniai pavaduotojai – „politrukai“ ypatingą dėmesį skyrė žodinei propagandai. Rikiuotėje kareivius vertė traukti rusiškas dainas, o kareivinėse grūdino politiniai „užsiėmimai“. Komunistinio kulto apeigoms skirtose erdvėse: „raudonuosiuose kampeliuose“, Lenino kambariuose, auditorijose, kareiviams komunistų politiką, ypač „taikingą Vakarų valstybių agresijos apsuptyje“, aiškindavo patys „politrukai“ ar jų įgalioti žemesnieji karininkai, puskarininkiai. Kai kuriems lektoriams tokia veikla tapdavo rimtu manipuliacinių gebėjimų išbandymu.

„Zombinimo dėžės“

Amžininkas pasakoja, kaip Brežnevo laikais Lietuvoje dislokuotame dalinyje vienam pamokslininkui sunkiai sekėsi kareiviams išaiškinti, kodėl civiliai juos vadina okupantais, o lietuvaitės nenori su jais draugauti, rodo atvirą priešiškumą. Lektorių darbą lengvino televizija. Prie šių „zombinimo dėžių“ seržantai kiekvieną vakarą kaip į pamaldas atvydavo kareivius klausytis Maskvos televizijos transliuojamų žinių „Vremia“. Kartais žemesniems vadams šaudavo į galvą įpareigoti kokį kareivį pravesti politinę paskaitą. Žinoma atvejų, kai lietuviai jų metu „apšvietė“ kitataučius kareivius Lietuvos istorijos klausimais: pasakojo apie miško brolius, Romo Kalantos susideginimą. Disidentuojančius kareivius auklėjo KGB (NKVD (MVD) iki 1954 m.) Ypatingasis skyrius.

Propaganda veikia

Nors bolševikinė propaganda buvo svetima, atstumianti, suvokiama kaip primityvi demagogija, tačiau ji vis tiek veikė jaunuolių sąmonę. Kareiviai, niekieno neverčiami, ne tik fotografuodavosi prie vizualinės propagandos fasadų, bet ir nuotraukų užrašuose kartodavo okupantų kaišiojamas klišes.

Laikui bėgant jaunuoliai iš sovietinės kariuomenės vis dažniau parsiveždavo ne tik nuolat į kalbą kaišiojamas rusiškas frazes, šiurkštaus elgesio modelius, bet ir neatsparumą sovietinei propagandai.