Pradžia

Lietuvos vyrai prievartinėje SSRS kariuomenėje

Svetimas pasaulis – Pažiūrų transformacija

Galerija

Kelis dešimtmečius gyvavusi Nepriklausomos Lietuvos patriotinio ugdymo politika, kad ir koks pražūtingas buvo 1940-ųjų birželį vykęs valdžios pakrikimas, davė savo vaisius. Nors Nepriklausomybės laikotarpis buvo per trumpas, tačiau inteligentijos gausėjimas, kultūros, ūkių augimas lėmė patriotiškai nusiteikusių, pasiryžusių ginti Tėvynę gyventojų savimonę.

Kareivio Arvydo Rukšnaičio „Tarnybinė charakteristika“, išduota karinio dalinio vadovybės:

„Tarnybos dalinyje metu pasižymėjo kaip nedisciplinuotas kareivis. Vadų ir viršininkų komandas vykdė netiksliai, sistemingai ginčydavosi su tarnybos vyresniaisiais pagal laipsnius ar pareigas. Karinę, politinę ir specialaus paruošimo programą įsisavino patenkinamai.

Sovietinės kariuomenės įstatus moka patenkinamai, tačiau sistemingai juos pažeidžia. Užduotis vykdė atmestinai, nesilaikė  aprangos reikalavimų, dėl to vadovybės buvo baudžiamas.

Fiziškai išsivystęs. Ginklu ir technika naudojasi patenkinamai. Draugų tarpe autoriteto neturi. Padalinio visuomeninėje veikloje nedalyvavo. Savo elgesiu trikdė padalinio discipliną. Turi  polinkį alkoholiniams gėrimams. Karo metu gali būti šauliu“.

Okupuota Ukraina, 1970 m. Charakteristiką pasirašė padalinio vyresnysis leitenantas Sosnovskis
Tomo Rukšnaičio asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Kursantas Algirdas SSRS karininkų mokykloje. Kitoje vinjetės pusėje linkėjimų įrašas: „Į prisiminimų vainiką įpink ir mano blankų šešelį…“
Vieta nenustatyta, 1949 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Raimundo Kaminsko asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Kareivio Vytauto nuotrauka su įrašu draugei Iročkai, su nurodytu Rytų Vokietijos miestu Kodbusu ir žemiau pieštuku įrašyta kita geografine vietove – Tolimieji Rytai.
SSRS, 1960 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Dovilės Lauraitienės asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Jaunuolis Mindaugas Vilniuje prie Neries su radijo imtuvu „VEF“ prieš paėmimą į SSRS kariuomenę.
Okupuota Lietuva, 1974 m. Nuotraukos autorius nenustatytas

 

Kareivis Mindaugas SSRS kariuomenėje.
Okupuota Estija, 1975 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Elenos Matulionienės asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Lietuvis Feliksas su draugais SSRS kariuomenėje. Kitoje nuotraukos pusėje įrašas: „Atminčiai Geram. Draugui Džiugu.“
RSFSR (Maskva), 1947 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Eugenijaus Peikštenio asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
SSRS Kijevo aukštosios artilerijos inžinerinės mokyklos baigimo albumas su lietuvio nuotrauka.
Okupuota Ukraina, 1967 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Raimundo Kaminsko asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Kursanto Algirdo vinjetė su lietuvišku įrašu. Kitoje pusėje įrašas: „Zigfridui nuo tarnybos draugo“.
RSFSR (Naugardas), 1954 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Eugenijaus Peikštenio asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Kareivio Antano nuotrauka su įrašu draugui kitoje nuotraukos pusėje: „[…] neužmirški juodų vagonų ir draugų“.
RSFSR (Uralas), 1952 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Raimundo Kaminsko asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Kareivis Viktoras SSRS Azijos dalyje. Kitoje nuotraukos pusėje įrašas draugui: „Ilgam Prisiminimui Nors aš numirsiu ir kaulai supus bet ši foto Jums atminčiai bus“.
SSRS, 1951 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Eugenijaus Peikštenio asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Lietuvio kareivio vinjetė su įrašu draugui kitoje pusėje.
Vieta nenustatyta, XX a. 6–7 deš. Nuotraukos autorius nenustatytas
Raimundo Kaminsko asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Lietuvis MVD kareivis su likimo draugu. Kitoje nuotraukos pusėje įrašas: „Prisimink draugiste… / Prisimink skausmus.. / Prisimink Poliut ši paveiksla / Delka, ira siustas Jiums…“
Okupuota Estija, 1950 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Eugenijaus Peikštenio asmeninis archyvas
Robertas Grigas artėjant tarnybai SSRS kariuomenėje, ant postamento prie paminklo Rusijos tankui.
Salantai, 1981 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Robertas Grigas prieš paimant į kariuomenę „atsisveikina“ su plaukais ir laisve. Jį kerpa dėdė Jonas Grigas, šalia Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo Regina Teresiūtė. R. Teresiūtė aštuntajame–devintajame dešimtmetyje rūpinosi rekrutuotų į sovietų armiją lietuvių jaunuolių moraliniu palaikymu, organizuodavo juos palaikančių laiškų rašymą, prikalbindavo kunigus aplankyti rekrutus, kad dvasiškai sustiprintų.
Leipalingis, 1982 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Statybos bataliono kareivis Robertas Grigas su paradine uniforma. Konclagerio sąlygomis dirbo plytų gamykloje. Atsisakęs duoti karinę priesaiką, per visą tarnybą patyrė karinės vadovybės terorą, tačiau nepalūžo.
Kazachijos SSR (Badamas), 1982 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Tankistas Leonas su likimo draugais. Kitoje nuotraukos pusėje įrašas draugui, maišomos lotyniškos ir kirilicos raidės.
RSFSR (Tolimieji Rytai), 1956 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Eugenijaus Peikštenio asmeninis archyvas
Kareivis Gintaras per atostogas su seserimi. Kitoje nuotraukos pusėje įrašas draugams: „Lionginai ir Elyte, Armija labai pakeičia žmogų, tačiau tikiuosi, kad armijoi aš tapsiu tikru Žmogumi.“
Druskininkai, 1987 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Raimundo Kaminsko asmeninis archyvas
Kareivio priesaika „Raudonajame kampelyje“.
Vieta nenustatyta, XX a. 8–9 deš. Nuotraukos autorius nenustatytas
Eugenijaus Peikštenio asmeninis archyvas
Kareiviai prie Raudonosios armijos karių paminklo.
Vilnius, 1953 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Eugenijaus Peikštenio asmeninis archyvas
Lietuviai kareiviai prie žvaigždės formos gėlyno.
Vilnius, 1953 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Eugenijaus Peikštenio asmeninis archyvas
Afganistano karo dalyvis Dalius Didika savo darbovietėje.
Okupuota Lietuva, 1988 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Vyto Lukšio asmeninis archyvas
Afganistano karo dalyvių SSRS vadovybei grąžinti apdovanojimai.
Vilnius, 1989 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Vyto Lukšio asmeninis archyvas
Kareivis Mindaugas su likimo draugu.
Okupuota Estija (Keila-Joa), 1973–1975 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Elenos Matulionienės asmeninis archyvas
Lietuviai kursantai Kaliningrado laivyno aukštojoje mokykloje prie propagandinio šūkio: „Karininkas – herojiška profesija“.
RSFSR (Kaliningradas), XX a. 8–9 deš. Nuotraukos autorius nenustatytas
Raimundo Kaminsko asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Lietuvis kareivis su likimo draugais. Kitoje nuotraukos pusėje įrašas: „Nuo draugo saugojančio jo ramybę darbe ir prie vaišių stalo.“
Vieta nenustatyta, 1980 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Alfonso Somanavičiaus asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Lietuvis kareivis prie Lenino paminklo.
Vieta nenustatyta, 1982 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Alfonso Somanavičiaus asmeninis archyvas
Paspauskite nuotrauką
Paspauskite nuotrauką
Kareivio Audriaus užrašų knygelė su patriotiniais piešiniais.
Okupuota Latvija (Daugpilis), 1977–1979 m. Piešinių autorius Audrius Liaudanskas
Audriaus Liaudansko asmeninis archyvas
Lietuvis Gintautas (dešinėje) su draugu Aleksandru iš Smolensko priverstinėje karinių darbo batalionų tarnyboje. Aleksandras, grįždamas iš karinės tarnybos namo, Vilniaus geležinkelio stoties rajone, persirengęs civiliais drabužiais, savo karinę uniformą paliko vietos berniukams tardamas: „Užkniso ši uniforma tuos dvejus metus mane juodai.“
Rukla, 1979 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Gintauto Terlecko asmeninis archyvas
Kareivis desantininkas Remigijus Petraitis-Petruitis Pietų Urale. Kitoje nuotraukos pusėje įrašas draugui. R. Petraitis buvo nepriklausomos Lietuvos pulkininko Jono Petruičio sūnėnas. Tėvai, vengdami represijų, pasikeitė pavardę. Kariuomenėje buvo nepilnus metus, komisuotas po chirurginių operacijų.
RSFSR (Pietų Uralas), 1976 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Eugenijaus Peikštenio asmeninis archyvas
Jonas Algimantas Boruta (vidurinėje eilėje antras iš dešinės) priverstinėje tarnyboje SSRS kariuomenėje. J. A. Boruta (1944–2022) – Telšių vyskupas, Laisvės premijos laureatas.
Vieta nenustatyta, apie 1967–1970 m. Nuotraukos autorius nenustatytas
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus