VLIK'o raida
1943–1945
Lietuva
Prof. Steponas Kairys
1943 m. lapkričio 25 d.–1945 m. birželio 15 d.
Patvirtintasis pirmuoju VLIK‘o pirmininku profesorius Steponas Kairys – plačiai žinoma asmenybė. Jis baigęs Peterburgo technologijos institutą, įgijo inžinieriaus technologo kvalifikaciją ir kaip specialistas dirbęs Vilniaus ir Kauno savivaldybėse. Jau Peterburge jungėsi į slaptas studentų draugijas.
S. Kairio asmenyje matome aukštos profesinės kvalifikacijos specialistą, nuoseklų socialdemokratų veikėją ir todėl neatsitiktinai jis tampa vienu pagrindiniu rezistencinio pogrindžio vadų.
1945–1955
Vokietija
Prelatas Mykolas Krupavičius
1945 m. birželio 15 d.–1955 m. lapkričio 27 d.
Mykolas Krupavičius – sėkmingai pasižymėjęs valstybininkas ir patriotas, įgijęs nemažos politinės veiklos patirties tiek iš seiminės Lietuvos laikų, tiek iš okupacijų meto organizuojant tautos rezistenciją, pagal pažiūras ir ideologiją tikras krikščionis demokratas.
Pirmosios sovietų okupacijos metu 1940 m. M . Krupavičius su Lietuvos vyskupų konferencijos žinia parengė komunistinei valdžiai memorandumą, kuriame įrodinėjo, kad Katalikų Bažnyčia yra darbo žmonių gynėja. Nacių okupacijos laikais 1942 m. jis įteikė vokiečiams du memorandumus: vieną kartu su dr. Kaziu Griniumi, o kitą dar ir su Jonu Aleksa dėl Lietuvos kolonizavimo, žydų bei lenkų persekiojimo ir bolševikų įvykdytos turtų nacionalizacijos panaikinimo. Kaip atsakas M. Krupavičiui už tai buvo areštavimas ir ištrėmimas į Vokietiją.
1955–1957
JAV
Jonas Matulionis
1955 m. lapkričio 27 d.–1957 m. birželio 1 d.
Niujorko sesijoje pagal naujus statute fiksuojamus principus buvo formuojama VLIK’o vadovybė – prezidiumas, pirmininku patvirtintas ekonomistas ir teisininkas Jonas Matulionis, atstovaujantis krikščioniams demokratams.
J. Matulionis jau tapdamas VLIK‘o pirmininku buvo spėjęs pasižymėti įvairiais Lietuvos istoriniais laikotarpiais tiek visuomeniniame, tiek politiniame tautos gyvenime.
1957–1964
JAV
Dr. Antanas Trimakas
1957 m. birželio 1 d.–1964 m. vasario 27 d.
Dar nepriklausomos valstybės laikais A. Trimakas buvo studijavęs ekonomikos, teisės ir politikos mokslus Lietuvos universitete Kaune, vėliau Prancūzijos Grenoblio ir Lilio universitetuose, Tarptautinės teisės akademijoje Hagoje bei Tarptautinių mokslų mokykloje Ženevoje.
Daug iniciatyvos buvo parodęs, kai pirmininkavo Rytų Sienų Komisijoje, sudarytoje iš veiksnių atstovų, įskaitant ir Amerikos Lietuvių Tarybą (ALT). Be to nuo pat VLIKo atsiradimo 1943 m. A. Trimakas, kaip prezidiumo bendradarbis, buvo įsijungęs į jo veiklą ir daugiausia reiškėsi politinės komisijos darbe.
1964
JAV
Juozas Audėnas
1964 m. vasario 27 d.–1964 m. spalio 3 d.
Juozas Audėnas – žinoma tiek VLIK‘ui, tiek plačiai lietuvių bendruomenei asmenybė. Juozas Audėnas (iki 1939 m. Audickas) pagal išsilavinimą buvo ekonomistas
Drauge tęsė savo veiklą VLIK‘e, reiškėsi kaip informacijos ir bendrų reikalų vedėjas, buvo renkamas vicepirmininku, generaliniu sekretoriumi. Amžininkų prisiminimuose J. Audėnas – tauri asmenybė, ištikimas demokratas, humanistas, lietuvis kūrėjas.
1964
JAV
Kipras Bielinis
1964 m. spalio 3 d.–1964 m. lapkričio 29 d.
Kipras Bielinis – garsiojo Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio sūnus, įsijungęs į socialdemokratų gretas nuo gimnazijos laikų. Jis nuo meto kaip nuoseklus šios partijos narys tapo kovotoju dėl Lietuvos laisvės. Dar jaunystės metais patyręs caro Rusijos katorgų išbandymus, atsikūrus Lietuvos valstybei, jis buvo Steigiamojo ir visų demokratinių seimų nariu. Netekus Lietuvai laisvės, vėl prisiminė kovotojo priedermę, įsijungė į pogrindį, tapo vienu antinacinio pasipriešinimo organizatoriumi ir stovėjo prie VLIK‘o ištakų. K. Bieliniui teko prisiimti vadovavimą VLIK‘o prezidiumui, kai naciai išsiaiškino jo sudėtį ir S. Kairys (J. Kaminskas) buvo priverstas laikinai iš darbo pasitraukti.
1964–1966
JAV
Vaclovas Sidzikauskas
1964 m. lapkričio 29 d.–1966 m. gruodžio 11 d.
Vaclovas Sidzikauskas – Nepriklausomos Lietuvos diplomatinės tarnybos pirmeivis. Jis studijavęs Maskvos, Berno, Kauno universitetuose, įgijo teisininko kvalifikaciją, tačiau savo karjerą susiejo su jaunos valstybės diplomatija. Atstovavo Lietuvai Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir Olandijoje, gynė Lietuvos bylas (su Lenkija – Vilniaus krašto klausimu, netiesiogiai su Vokietija – Klaipėdos krašto problema) Hagos Tarptautiniame Tribunole.
LLK buvo giminingas kitiems jau veikiantiems sovietų valdomų Rytų Europos kraštų komitetams ir kėlė šių kraštų išsilaisvinimo viltį.
1966–1979
JAV
Dr. Juozas Kęstutis Valiūnas
1966 m. gruodžio 11 d.–1979 m. kovo 11 d.
Baigiantis 1966 metams keitėsi VLIK’o valdyba, kurią apleido nusižengę tautinei drausmei nariai, o atsistatydinus ankstesniajam ( V. Sidzikauskui), dabar pirmininku tapo ekonomistas dr. Juozas Kęstutis Valiūnas.
Taigi, J. K. Valiūno išrinkimas paneigė sovietų propagandos skleistus tvirtinimus, kad, išmirus senajai kartai, Lietuvos laisvinimo darbuotė savaime apmirs. Jis savo politinę poziciją tiek sovietams, tiek naciams buvo išreiškęs gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu. Neatsitiktinai jis buvo tiek vienų, tiek kitų persekiojamas.
1979–1992
JAV
Prof. Kazys Bobelis
1979 m. kovo 11 d.–1992 m. gegužės 30 d.
Kazio Bobelio mediko karjera prasidėjo Vokietijoje, o to JAV tęsėsi bemaž penkiasdešimt metų ir tai buvo materialinis ir moralinis pagrindas jo politinei veiklai. Semdamasis politinės ir visuomeninės veiklos patirties, K. Bobelis reiškėsi ateitininkų, studentų organizacijose, vėliau – profesinėse draugijose, o dar po to drauge su naująja karta aktyviai įsijungė į JAV lietuvių bendruomenę, kurioje penkias kadencijas (1964–1978) buvo išrinktas tarybos nariu.
Iš šio laikmečio politinės veiklos reikšmingiausių pasiekimų akcentuojama pora faktų. Vienas jų – tai 1975 m. prasidėjusio Helsinkio proceso atvertų naujų galimybių taikymas keliant Lietuvos laisvės bylą. Antras – Lietuvos bei kitų dviejų Baltijos šalių okupacijos ir ten sovietų vykdomų žmogaus teisių pažeidinėjimų iškėlimas 1977 m. Belgrade, vykstant ESBK peržvalgai.
VLIK'ui80 metų
Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIK)
1943 m. lapkričio 25 d. sudarytas bendras vyriausias rezistencijos centras ir vienintelė bei pati aukščiausia institucija tautos teisėm ginti, tautos vardu kalbėti krašte ir užsienyje ir rūpintis nepriklausomos Lietuvos atstatymu.
Lietuvių Enciklopedija, 34 t, 283 p.
„Svarbus VLIK‘o, kaip tautinio komiteto, požymis glūdi taip pat fakte, kad jis kilo nors ir revoliuciniu keliu, bet pačiame okupuotam krašte ir visą tautą tuo metu atstovavusių politinių sambūrių sutarimu. Ir tada, kai jis karo audros buvo iš savojo krašto išblokštas, vadovauti laisvės kovai užsienyje mandatą jam pakartojo 1948 m. krašto rezistencijos įgaliotiniai.“
Stasys Dzikas,
VLIK‘o narys, JAV lietuvių visuomenininkas apie VLIK‘ą 35-mečio proga,
Draugas, 1978 05 04
VLIK’o įkūrimas
Liepsnojant antrajam pasauliniam karui sovietų komunistinį rėžimą pakeitusi nacių okupacinė valdžia Lietuvai savarankiškumo, juo labiau nepriklausomybės nežadėjo. Lietuvių tautai, praradus savo organizuotą politinę vadovybę ir paliudijant lūkesčius atkurti nepriklausomą valstybę, teko ryžtis pogrindinei rezistencijai. Jos siekis – šioje karo audroje ginti tautos teises ir ruoštis atstatyti nepriklausomą Lietuvą jau taikingoje pokarinėje Europoje.
1942 m.
Pradžioje nacių okupacijos laiku – 1942 m. Lietuvoje pogrindyje susiformavo du rezistencinio judėjimo centrai – Tautos taryba (TT, dar kartais įvardijama kaip Lietuvos taryba) ir Vyriausias Lietuvių komitetas (VLK), kurie drąsiai ir sistemingai išreiškė lietuvių pasipriešinimo nuotaikas. Dviejų centrų atsiradimą sąlygojo pasaulėžiūrų skirtumai ir partiniai nesutarimai. TT kūrėsi remiantis asmenų autoritetu jų kompetencija bei rezistencinio darbo patyrimu ir atstovavo krikščioniškąją kryptį (Lietuvių frontas, Krikščionių demokratų partija, Ūkininkų sąjunga, Darbo federacija ir Vienybės sąjūdis), o VLK susidarė grynai partiniu pagrindu ir jungė laicistinės krypties (kitaip liberaliųjų ir socialistinių pažiūrų) politines organizacijas (Valstiečių liaudininkų partija, Tautininkų sąjunga, Socialdemokratų partija, Nacionalistų partija ir Laisvės kovotojų sąjunga).
Jų sutarimo aktyvios paieškos dėl bendros laisvinimo organizacijos steigimo prasidėjo 1943 m. birželio 29 d. įvykusiu bendru pirmuoju posėdžiu (VLK atstovai Juozas Audėnas ir Bronius Bieliukas, TT – Adolfas Damušis ir Stasys Lušys), o baigėsi po penkių mėnesių, sutarus, kad bendras vyriausias rezistencijos centras bus sudarytas iš devynių narių, kuriuos paskirs Lietuvos seime dalyvavusios politinės partijos ir naujai susiformavę naciams besipriešinantieji sąjūdžiai. Taip buvo paruoštos prielaidos, kad abu minėtieji centrai, derindami savo krypčių interesus, paklojo pagrindą susivienijimui.
1943 m.
birželio 29d.
1943 m.
lapkričio 25 d.
Kaune Parodos gatvės tuomet devintu numeriu pažymėto namo agronomo tautininko Balio Gaidžiūno bute slaptam posėdžiui susirinko devynių partinių grupių atstovai. Kryptingai Lietuvos išlaisvinimo veiklai pasiryžo:
- Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), Jonas Deksnys
- Lietuvių frontas (LF), dr. Adolfas Damušis
- Lietuvos Vienybės sąjūdis (LVS), dr. Bronius Kazlauskas (Kazlas)
- Lietuvos krikščionių demokratų partija (LKDP), profesorius Antanas Tumėnas
- Lietuvos darbo federacija (LDF), Juozas Katilius (vėliau įsivardinęs kaip Vytautas Vaitiekūnas)
- Lietuvos tautininkų sąjunga (LTS), Balys Gaidžiūnas
- Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), profesorius Steponas Kairys
- Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS), Juozas Audėnas
- Lietuvos nacionalistų partija (LNP), Klemensas Brunius
Sutariama, kad lietuvių tauta, kovojanti už laisvę ir nepriklausomybę, sudaro aukščiausią instituciją, atstovaujančią visai Lietuvai ir ją įvardija Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu (VLIK). Jo vadovavimui išrenka prezidiumą, pirmininkaujamą socialdemokrato S. Kairio, vicepirmininkais patvirtinami krikščionis demokratas A. Damušis ir tautininkas B. Gaidžiūnas, o sekretoriumi paskiriamas Bronius Bieliukas.
VLIK’o raida
VLIK‘as Lietuvoje
1943 11 25–1945 06 15
Prof. Steponas Kairys
(Juozas Kaminskas)
VLIK‘as Vokietijoje
1945 06 15 – 1955 11 27
Prelatas Mykolas Krupavičius
VLIK‘as JAV
1955 11 27 – 1957 06 01
Jonas Matulionis
VLIK‘as JAV
1957 06 01 – 1964 02 27
Dr. Antanas Trimakas
VLIK‘as JAV
1964 02 27 – 1964 10 03
1964 10 03 – 1964 11 29
Juozas Audėnas
Kipras Bielinis
VLIK‘as JAV
1964 11 29 – 1966 12 11
Vaclovas Sidzikauskas
VLIK‘as JAV
1966 12 11 – 1979 03 11
Dr. Juozas Kęstutis Valiūnas
VLIK‘as JAV
1979 03 11 – 1992 05 30
Prof. Kazys Bobelis
Stasys Lušys,
vienas VLIK‘o kūrėjų, lietuvių politinis veikėjas,
Lietuvių Dienos 1954, Nr. 3, p.10.