Rezistentė Jadvyga Malūkaitė-Petkevičienė gimė 1928 m. kovo 6 d. Daukšių kaime, Mosėdžio valsčiuje, Kretingos apskrityje. 1944 m. jos tėvai ūkininkai buvo kelis kartus areštuoti, tardomi. 1947 m. okupacinė valdžia areštavo Jadvygą kartu su tėvu. Tėvas nuteistas, kalintas Komijos lageriuose. Jadvyga buvo kaltinama, kad perdavusi partizanams kulkosvaidį ir rašomąją mašinėlę. NKVD nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, buvo paleista.

Partizanų Kardo rinktinės vado nurodymu Jadvyga išvyko į Panevėžį. 1950 m. baigė gimnaziją ir įsidarbino Vaineikių pradžios mokykloje prie Darbėnų. Tapo partizanų ryšininke. 1951 m. buvo suimta, ištremta į Malyj Ulujaus kaimą Krasnojarsko srityje. 1958 m. grįžo iš tremties į Lietuvą, įgijo medicinos seselės specialybę. 1971 m. apsigyveno Šiauliuose. Kartu su vyru tapo judėjimo už tikinčiųjų teises nariais, pogrindžio spaudos bendradarbiais. 1972 m. Sergejaus Kovaliovo teismo metu susipažino su rusų disidentais.

Lankydamasi pas juos, perduodavo informaciją apie įvykius Lietuvoje, vežė dokumentus, pogrindinius leidinius. Jadvyga lankydavo lageriuose politinius kalinius, teikė jiems visokeriopą paramą, bendradarbiavo rengiant Lietuvos Helsinkio grupės dokumentus. 1979 m. rezistentė pasirašė 45 pabaltijiečių memorandumą, o nuvykusi į Latviją pakvietė pažįstamą rezistentą Ivarą Žukovskį pasirašyti po kreipimusi. I. Žukovskis surinko kitus latvių parašus. Jadvyga pasirašydavo ir kitus protestų dokumentus.

1975–1977 m. rezistentė organizavo tradicines religines eitynes į Šiluvą, Kryžių kalną. 1981 m. birželio mėn. kartu su bendraminčiais organizavo Rainių žudynių 40-ųjų metinių minėjimą, 1988 m. – Vasario 16-osios minėjimą Šiluvoje. Jadvyga dalyvaudavo susibūrimuose Sergejaus Kovaliovo, Viktoro Petkaus, Romo Ragaišio, Balio Gajausko ir kitų teismų metu Vilniuje. 1978 m. liepos 10 d. atsisakė liudyti V. Petkaus teisme, todėl po teismo posėdžio čekistų buvo sulaikyta. 1983 m. kartu su 9 bendražygiais kreipimesi į KGB skyriaus Lietuvoje vadovą, siūlėsi būti kalinama vietoje suimto kunigo Alfonso Svarinsko. Jadvyga daug kartų buvo tardoma KGB, kelis kartus areštuota. 1977 m. rugpjūčio 23 d. buvo iškviesta į KGB Vilniuje dėl B. Gajausko bylos, šiurkščiai tardyta. Okupacinė valdžia jai su vyru Jonu siūlė išvykti gyventi į Vakarus. KGB operatyvininkai vertė tardomą Jadvygą atsisakyti savo parašo po 45 pabaltijiečių memorandumu ir kitais dokumentais. 1987 m. rugpjūčio 23 d.

J. Petkevičienė dalyvavo mitinge Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo, dėl to buvo pasmerkta savo bendradarbių „teisme“ Tuberkuliozės dispanseryje. 1988 m. J. Petkevičienė tapo aktyvia Atgimimo judėjimo dalyve. 1993 m. parašė ir išleido atsiminimus „Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai“, savo pačios lėšomis pastatė paminklą gimtųjų Daukšių kapinaitėse palaidotiems rezistentams. Rezistentė tapo Sausio 13-osios brolijos nare. J. Petkevičienė yra gavusi ne vieną valstybinį apdovanojimą. Mirė 2015 m. vasario 22 d.