2023 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas Rezoliucijoje, primindamas svarbiausias 2025 m. įvykių ir asmenybių sukaktis, pakvietė minėti rezistentės (tekste – disidentės), Lietuvos laisvės lygos narės Elenos Terleckienės 100-ąsias gimimo metines.

Elena Keraitytė-Terleckienė gimė 1925 m. rugpjūčio 1 d. Laukagalių kaime, Troškūnų vlsč., Panevėžio apskrityje, Justino ir Uršulės Keraičių šeimoje. 1944 m. Elena, mokydamasi Panevėžio ekonominėje mokykloje, vėliau – Vilniaus prekybos technikume, tapo partizanų ryšininke, teikė brolio Stasio Keraičio vadovaujamam partizanų Algimanto apygardos Kuprio būriui medikamentus, surinktus pinigus, vykdė kitas laisvės kovotojų užduotis. 1948 m. Elena bandė išvogti ir palaidoti Traupio aikštėje stribų numestus žuvusio brolio palaikus. Už tai buvo areštuota ir tardyta. 1951 m. ištekėjo už Antano Terlecko.

1957 m. gruodžio 24 d. KGB jos vyrą suėmė, apkaltino nelegalios organizacijos kūrimu ir nuteisė 4 metams griežto režimo lagerio bausme. Žmona liko su ketverių metų dukra Vilija ir naujagimiu sūnumi Gintautu. Grįžus vyrui iš lagerio, Elena tęsė rezistencinę veiklą. 1969 m. gimė sūnus Ramūnas. 1971 m. E. Terleckienė atspausdino reportažą apie Simo Kudirkos teismą, kuris buvo perduotas į Vakarus. 8 deš. Elena spausdino ir platino Laisvės šauklį, Vytį, kitus antiokupacinius pogrindžio dokumentus, tapo aktyvia Lietuvos laivės lygos dalyve (neformalus organizacijos štabas buvo Nemenčinės plente esančiame Terleckų bute). KGB operatyvininkai daug kartų darė kratas Antano ir Elenos Terleckų bute, ieškodavo pogrindinės literatūros. 1979 m. spalio 30 d. už antiokupacinę veiklą A. Terleckas suimtas ketvirtą kartą, nuteistas 3 metams griežto režimo lagerio (kalintas Permės srityje 36-ajame Kučino lageryje) ir 5 metams tremties bausme (ištremtas į Omsukčaną, Magadano sr.).

E. Terleckienė buvo pasipriešinimo akcijų dalyvė. 1977 m., 1980 m., 1984 m. buvo KGB tardoma, kaltinama, kad pasirašė viešus protestus dėl rezistentų suėmimų, politinių kalinių kalinimo. 1981 m. E. Terleckienė Maskvoje akredituotiems Vakarų žurnalistams perdavė Kučino lagerio, kuriame aplankė vyrą, politinių kalinių laišką, adresuotą JAV prezidentui, o 1982 m. – laišką Lenkijos „Solidarumui“. Atvežė į Maskvą Permės lageriuose kalinamo Viktoro Nikepelovo politinę poeziją. Du kartus aplankė vyrą Magadano tremtyje. 1984 m. E. Terleckienė perdavė į pogrindžio spaudą vyro laiškų, rašytų iš Kolymos, ištraukas apie jo terorizavimą tremtyje. Laiškus skaitė užsienio radijo stotis. 1984 m. gegužės 4 d. E. Terleckienės bute aštuoni KGB operatyvininkai atliko kratą, konfiskavo LKB Kronikos 60-ąjį numerį, vyro iš kalinimo vietų rašytus 37 laiškus, knygą „Romas Kalanta“. Po kratos čekistai dvi valandas tardė E. Terleckienę KGB būstinėje, birželio 19 d. – šešias valandas, grasino iškelti baudžiamąją bylą už pasirašytus protestus, ryšius su užsienio ir Lietuvos „antitarybininkais“. 1988 m. E. Terleckienė kartu su kitais LLL aktyviaisiais nariais išleido septintąjį ir aštuntąjį Vyčio numerį. Dalyvavo 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos organizuotame viešame proteste prie A. Mickevičiaus paminklo, kuriame reikalauta nepriklausomybės Lietuvai ir SSRS okupacinės kariuomenės išvedimo. Po to KGB čekistai „profilaktavo“ E. Terleckienę už „šmeižikiškos“ medžiagos platinimą.

E. Terleckienė buvo Nemenčinės plento buto siela. Aplinkinius žavėjo svetingumu, kantrybe, kilnumu, širdies šiluma. Labiausiai – begaliniu atsidavimu vyrui, parama jo politinei veiklai, idėjoms, rūpinimusi šeima, meile žmogui. Rusijos dekabristų žmonų likimus primena Elenos tūkstančius kilometrų nusitęsusios kelionės į atšiauriausias Sovietų sąjungos imperijos vietas, gulagus, kuriose lankė okupacinio režimo kalinamą vyrą – gyvenimas reikalavo iš šios moters milžiniškos stiprybės. Antanas ir Elena nedideliame savo šeimos bute priglausdavo gyventi grįžusius iš lagerių ar tremties politinius kalinius, pavienius „gyvenimo nuskriaustus“ benamius žmones. Elena buvo jautri, tačiau KGB atliekamų kratų, tardymo metu elgėsi oriai, prieš okupacinės valdžios „aparatčikus“ nesižemino. Nusivylimus, liūdesį gebėdavo įveikti meile artimui, juokavimu, dainomis.

Lietuvos Respublika Eleną Terleckienę-Keraitytę apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Lenkija – Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi.

2010 m. birželio 10 d. E. Terleckienė iškeliavo į Amžinybę.