Katalikų vienuolė, Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvė, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėja Elena Gerarda Šuliauskaitė gimė 1932 m. gruodžio 30 d. Stuomenų kaime Marijampolės apskrityje. 1953–1956 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo psichologiją bei lietuvių kalbą ir literatūrą, už dalyvavimą studentų demonstracijoje, remiančioje Vengrijos sukilimą, buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos. 1958 m. tapo Kristaus Karaliaus diakonių kongregacijos vienuole. 1968 m. baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1972 m. tapo Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuole. Dirbo VU Istorijos fakultete vyr. laborante, iš šių pareigų atleista dėl religinių įsitikinimų, vėliau dirbo Respublikinėje bibliotekoje vyr. redaktore.

Nuo 1975 m. pogrindyje leido Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, jai rinko medžiagą, rašė reportažus. 1978–1982 m. tapo generaline vyresniąja, nuo 1999 m. – kongregacijos vienuolinių namų Vilniuje vyresniąja.

Sesuo Gerarda dalyvavo protesto akcijose dėl tikinčiųjų persekiojimo. SSRS KGB struktūros ją nuolat persekiojo, jos bute darė kratas, septynis kartus tardė. 

1989–1991 m. buvo Vilniaus arkivyskupijos Caritas pirmininke. 1995–2000 m. dirbo Lietuvos ir Latvijos jėzuitų centro kurijoje. Elena apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1999), Vengrijos 1956 m. sukilimo ordinu (2006), Laisvės premija (2021).