Ištremtieji į tolimąją Tadžikiją
Tadžikijos tremtinių Oskaro Preiso (1904–1987) ir Onos Grigaitytės (1909–2001) vestuvių nuotrauka. O. Preisas – Lietuvos vokietis, nutarime ištremti kaltintas ryšiais su vokiečių okupacine valdžia. Jokia konkreti veikla byloje nenurodyta. 1945 m. Preisai ištremti kartu su vaikais Gražvydu ir Zigmu. Žalioji, Vilkaviškio r., apie 1928 m. Iš LGGRTC
2012 m. Edvardas ir Teresė Levinskai ir Lilija Vilandaitė pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Leonas Levinskas 2005 m. gavo Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžiaus apdovanojimą.
Levinskų šeima prie Tautginių pradinės mokyklos. Vežime iš kairės sėdi Lietuvos tolstojininkas, Pasaulio Tautų Teisuolis Juozas Petrulis (1904–1975), neatpažinta moteris, Lilija Vilandaitė (1900–1948, mirė tremtyje Ujaluose), Leonas Levinskas, Teresė Vilandaitė-Levinskienė (1903–1949, mirė tremtyje Ujaluose), stovi Edvardas Levinskas su mama Grasilda Levinskiene. Tautginiai, 1936 m. Iš LGGRTC
„Brangiajai Onutei ilgiausiam atsiminimui Edvardas Levinskas. 1949 II 6 Tadžikijoje tremtyje. Iš saugumo archyvų. Už nuotrauką atskaitydavo iš atlyginimo.“
Ujalai, 1949 m. Iš LGGRTC
„Prisiminkite. Mes ištremtieji į Tolimus Rytus nuo 1945 balandžio 23 d. 1951 I mėn. Kelerių visa šeima“.
Kelerių šeima. Iš karės: Ona Kelerienė, Adelė Birutė Keleraitė-Dobilienė, Eduardas Antanas Keleris, Adolfas Keleris ir Jonas Mindaugas Keleris. Rokosovskio kol. Iš LGGRTC
Šmitų šeima. Sėdi Juzefa ir Mečislovas Šmitai; stovi (iš kairės): Liucija Šmitaitė-Daunoravičienė, Danutė Šmitaitė-Kupčinskienė, kaimynė rusė. Stalinabadas, 1952 m. Iš LGGRTC
Lietuvos ir Pavolgio vokiečių tremtinių šeima. Sėdi (iš kairės): Marta Nikelienė, Albertas Nikelis, Martos mama [vardas nežinomas] Deič; stovi Julius Nikelis ir Martos brolis Ivan Deič. Kuibyševskas, 1951–1952 m. Iš LGGRTC
Eugenija Grubaitė-Barkauskienė su vaikais Brone ir Viktoru prie namo, kuriame gyveno. „Zaria Vostoka“ kolūkis, 1962 m. Iš LGGRTC
Iš kairės: Elžbieta Urbonavičienė-Pempienė, Pranciška Naročienė (1948 m. pabėgo iš tremties vietos, 1952 m. grąžinta į tremtį) ir jos dukra Jadvyga Zamaravičiūtė. Lermontovo (Kirovo) kol., 1952 m. Iš LGGRTC
„Gražute sveikinu Tave su šventomis Velykomis. O jau kitas šv. Velykas būsime visi drauge. Ir su šiuo Velykų rytu skrenda paukštelis su foto pas toli toli vargstančią dukrytę. Nuliūdusi Mama Elžbieta Urbonavičienė-Pempienė.“
Chruščiovo kol., 1946-1947 m. Nuotrauka siųsta Lietuvoje pas gimines Lietuvoje likusiai dukrai Gražinai Urbonavičiūtei. Iš LGGRTC
1945 metų tremtinių Budvyčių šeima: Elena ir Antanas Budvyčiai su Elenos mama Elžbieta Klem (sėdi kairėje), vaikais Arvydu ir Regina Agata. Dušanbė, Stalinabado sr. 1956 m. Antanas Budvytis pas ištremtą šeimą atvyko savanoriškai. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Iš kairės: Salomėja Opulskienė-Savochienė, Adelė Barkauskaitė-Pempienė, Albina Barkauskaitė, Ona Barkauskaitė-Achmerova. S. Opulskienė-Savochienė 1946 m. lapkritį (kitais duomenimis 1947 m. spalį) pabėgo iš tremties. 1949 m. suimta, kalinta Gorodece (Unžlagas), Gorkio sr., 1951 m. grąžinta į tremtį. „Zaria Vostoka“ kol., 1951 m. Iš LGGRTC
Broliai Pempės (iš kairės): Kasparas, Andrius (1944 11 12 suimtas Lietuvoje, 1945–1955 m. kalintas Mordovijos, Udmurtijos lageriuose, 1955 m. atvyko pas brolius į Tadžikiją), Juozas (1948 06 08 nuteistas 20-čiai metų kalinimo už pabėgimą iš tremties. Į tremtį grąžintas 1952 m.) ir Jonas. Puškino kol., apie 1955 m. Iš LGGRTC