Žmogus maištauja gindamas savo būtį. Nuo biblinių laikų jis priešinosi senosioms ar naujosioms tvarkoms ar netvarkoms. Maištauta prieš tironus ir demokratus, pavergėjus ir pranašus. Aktyviausiai ir gausiausiai šiuose žmonijos protrūkiuose dalyvavo jaunimas. XVIII a. pabaigoje–XX a. pradžioje Lietuvą drebino maištai: 1794 m. Tado Kosciuškos, 1830–1831m., 1863–1864 m. sukilimai, 1905–1907 m. revoliucija, 1919–1920 m. Nepriklausomybės karas. Tautiečiai sukilo prieš galingas imperijas, guldė savo galvas, aukojo artimųjų likimus Tėvynės ir asmeninės laisvės vardan. Kova baigėsi pergale. Lietuvoje gyvenančios tautos 1918 m. ėmė kurti jų gyvybingumą saugančią, sąmoningumą brandinančią nepriklausomą valstybę – Lietuvos Respubliką.