Jaunimo maištas (1964–1991)
Muzika
Ir aš manyčiau ne laiku aš prabudau
Ir kad kieme vien apie medį keliavau
Tai ką norėjau išsakyti – sau sakiau
Visi čia buvo apsirėdę raudonai
O tokie rūbai puikiai dega, gal žinai?!
Grupės „Raganiai“ daina „Saulės slėnis“
Muzika – kuria ir griauna, telkia žmogų dvasios skrydžiui, ji nieko nereikalaudama skleidžia džiaugsmą ar rimtį. Tironai bandė priversti dvasios kūrinius tarnauti savo fanatizmui, bet pavergti nesugebėjo. Džiazas, rokas „blogio imperijos“ jaunimui tapo gyvenimo būdu. Jaunos širdys plakė muzikos ritmu, muzika virto pasaulio jausenos kalba, tapatybės vėliava. Garsų jėga stiprino dainų žodžių įtaigą, skraidino jauną žmogų į sakraliausias rezistencines erdves, kuriose svajota, kalbėta, šaukta. Klausytojas su kūrėjais konstravo simbolinę tikrovę, kurdami sau vaidmenis, rasdami kitų galimybių būti nei realiame pasaulyje. Jaunatviškas naivumas, sentimentalumas turėjo kažkokios natūralios gilumos, nereikalaujančios ypatingo sudėtingumo. Naujoji kultūra propagavo nenaudingumą, meilę, taiką. Pasaulis suvoktas tiesiogiai ir paprastai. Platesni aiškinimai sustingdytų, numarintų, trukdytų suvokti laisvės tėkmę, teigiamą būties netolygumą.
Pirmosios Lietuvos pankroko grupės „Mind‘s Disorder“ bosistas Gediminas Simniškis-Gedson groja fleita grupės pasirodymo metu.
Vilnius, XX a. 8 deš. Nuotraukos autorius nenustatytas (Arvydo Makausko asmeninis archyvas)
Vakarietiška muzika Lietuvoje sklido iš Europos, JAV, SSRS satelitinių valstybių radijo stočių. Vilniaus Rudnios gatvės Taunių šeimos namų, hipių pramintų „nerakinamų durų namu“, jaunuomenė: broliai Alvitas ir Gintaras, sesuo Arūnė, laiškais susirašinėjo su BBC radijo laidų vedėju, tapo pasaulinio BBC muzikos klubo nariais, gavo dovanų BBC marškinėlius. Praeiviai, sutikę gatvėje nematytus marškinėlius dėvinčią trijulę, „tarybiškai“ šifravo keistą užrašą: BBC – „Военно-воздушные силы“ (liet. „Karinės oro pajėgos“) [1]. 1961 m. pirmosios Lietuvą pasiekusios naujosios muzikos plokštelės buvo kopijuojamos ant senų rentgeno nuotraukų su žmonių kaulais. Pasiėmę iš tėvų tas nuotraukas muzikos fanai nešdavo į nelegalias įrašų studijas, kur už mokestį koks nors Romka rentgeno negatyvą paversdavo muzikos plokštele. Tokią „laikmeną“ imta vadinti „Roku ant kaulų“ [2].
Aleksandras Jegorovas-Džyza (kairėje) ir Valerijus Viksmanas-Fikusas (dešinėje) pirmajame Lietuvoje roko festivalyje „Žirmūnų Seišenas“ restorane „Žirmūnai“.
Vilnius, 1970 m. balandžio 26 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Arūnės Taunytės asmeninis archyvas)
[1] Rimas Burokas, (ne)gyvenimo fragmentai, Vilnius, 2008, p. 131
[2] Sam Yossman, Šaltojo karo samdinys, Vilnius, 2016, p. 40–42
BBC muzikos klubo siuntinio Gintarui Tauniui vokas. Vilniaus Rudnios gatvės Taunių šeimos namų, hipių pramintų „nerakinamų durų namu“, jaunuomenė – broliai Alvitas ir Gintaras, sesuo Arūnė – laiškais susirašinėjo su BBC radijo laidų vedėju, tapo pasaulinio BBC muzikos klubo nariais, gavo dovanų BBC marškinėlius. Praeiviai, sutikę gatvėje nematytus marškinėlius dėvinčią trijulę, „tarybiškai“ šifravo keistą užrašą: BBC – „Военно-воздушные силы“ (liet. „Karinės oro pajėgos“) . Ant voko antspaudas: Londonas, 1972 m. sausio 28 d.
(Arūnės Taunytės asmeninis archyvas)
Jaunimas ne tik klausėsi muzikos, bet ir ėmėsi pats ją kurti ir pasijuto pasaulio dalimi. Septintojo dešimtmečio viduryje Lietuvoje suskambo lietuviškas rokas. Muzikos grupių „Gintarėliai“, „Dobilas“, „Kertukai“, „Antanėliai“, „Gėlių vaikai“, „Raganiai“, „Nuogi ant slenksčio“, „Chairs“, „WC“ dainos, nors ir varžomos, aidėjo šokių salėse, kitose erdvėse, trikdė „dorų tarybinių piliečių“ ramybę. Sistema sukūrė mechanizmą šiam gyvenimui paralyžiuoti: koncertų, konkursų repertuarų, programų tvirtinimus, leidimus koncertuoti. Žiniasklaida roko atlikėjus kaltino neprofesionalumu, keliaklupsčiavimu Vakarų kultūrai, teigiamai vertino tik „tarybinę profesionalią“, „socialistinių šalių “ ar kitą „pažangią“ estradinę muziką. Oficialaus pripažinimo galėjo susilaukti tik aukštesniuosius ar aukštuosius mokslus baigę kompozitoriai ir atlikėjai. Jų muzika buvo tikrai profesionali, tačiau dažnai banali, liūliuojanti, režimą tenkinanti. LSSR valstybinei filharmonijai priklausę vokaliniai instrumentiniai ansambliai arba „nusipelnę liaudies kolektyvai“ atlikdavo ir užsienio kompozitorių dainas, savaip išvertę jų tekstus ar pasisavinę autorystę. Dainos „Truputį laimės“ žodžiai „Ir skamba padangė nuo mūsų dainų, laimingas čia gyvenu“ tapo „tarybinės lietuvių liaudies“ mėgstama banalybe. Tokios dainos turėjo įtikinti tautiečius, kad jie yra laimingiausi pasaulyje žmonės. Laisvieji muzikantai ir kompozitoriai stengėsi apeiti kliūtis, pasislėpti po kokios nors gamyklos, įstaigos komunistinės organizacijos sparnu, tačiau juos sekė.
Pirmojo Europoje roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ pastatymo repeticija Ryšininkų kultūros klube (dab. Pacų rūmai). 1971 m. gruodžio 25 d. LSSR valstybinio dailės instituto salėje įvyko krikščioniškas spektaklis, kuriame apaštalas Simonas Kananietis (Rimas Jasenka) kvietė žydus sukilti prieš pavergėjus. Antras iš kairės – Vytautas Kernagis (1951–2008), vienas operos pastatymo iniciatorių. Premjeros metu aktoriai buvo apsirengę įspūdingais rūbais. Kitą dieną spektaklio režisierių Kęstutį Antanėlį KGB iš paskaitų išsivežė tardyti. Kompozitorius kuriam laikui buvo pašalintas iš Vilniaus inžinerinio statybos instituto. „Sakyčiau, šia roko opera Kęstutis Antanėlis pastatė sau paminklą. Jis buvo neeilinis menininkas. Savo talentu ir entuziazmu nuveikė didžiulį darbą ir pavertė jį istoriniu įvykiu“, – teigė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus muziejininkė Alė Gutauskienė.
Vilnius, 1971 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Kęstučio Antanėlio šeimos archyvas)
1969 m. valdžios nurodymu buvo sunaikintos „Gėlių vaikų“ ir „Antanėlių“ Vilniaus plokštelių studijoje įrašytos dainos. 1970 m. balandžio 26 d. Vilniaus „Žirmūnų“ restorane hipiuojančios muzikos grupės formaliai šventė Olego Sartakovo, ansamblio „Sartakov Yesterday and Today“ lyderio, gimtadienį, tačiau iš tikrųjų keliašimtinė publika surengė pirmąjį Lietuvos roko festivalį, pirmąją popsession. Po koncerto dalyvių minios laukė milicija ir sunkvežimiai, pilni kareivių. KGB aktyviausius „pūvančios buržuazinės kultūros“ propaguotojus sulaikė, ištardė, prigrasino.
LSSR valstybinėje konservatorijoje aktorystę studijuojantis Vidas Petkevičius repeticijoje atlieka Jėzaus Kristaus ariją. Roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ pirmasis pastatymas Europoje.
Vilnius, 1971 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Kęstučio Antanėlio šeimos archyvas)
1971 m. vasario 20–21 d. Kauno politechnikos instituto Automatikos fakulteto salėje po komsomolo organizacijos vėliava įsikūręs popklubas „Smūtkeliai“ surengė grandiozinį renginį, kuriame dalyvavo žymiausios to meto grupės. KGB nepavyko jo uždrausti, tačiau jis visais būdais „kontroliavo“, trukdė renginiui, persekiojo jo organizatorius ir dalyvius. Į festivalį plūdo hipiai iš Lietuvos ir SSRS pakampių. KGB išsodindavo juos iš traukinių ar autobusų, gaudė kur tik papuola, vežė tolyn nuo Kauno. Knygos „Smūtkeliai“ sudarytojas Gintaras Kušlys prisimena: „[…] hipiai lakstė pirmyn atgal, bandydami prasibrauti į koncertą, o milicininkai juos vaikėsi… Tikrai įspūdinga. […] tai jau panašu į 1972-ųjų „Kalantos įvykių“ repeticiją […]“ [3]. Po mėnesio „Smūtkeliai“ buvo uždaryti, vėliau KGB Algimantą Šešelgį, vieną renginio organizatorių, išsiuntė „tarnauti“ okupacinėje kariuomenėje šalia pavojingo SSRS–Kinijos pasienio. Grupei „Raganiai“ režimo klapčiukai uždraudė repetuoti Kauno politechnikos instituto salėje, groti studentų šokių vakaruose.
Pirmojo Europoje roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ pastatymo repeticija Ryšininkų kultūros klube (dabar Pacų rūmai). Vidas Petkevičius atlieka Jėzaus Kristaus ariją. Antras iš kairės – skulptorius Mindaugas Nakas (šv. Petras), kevirtas – Aleksandras Babkovskis, „Antanėlių“ gitaristas, klavišininkas.
Vilnius, 1971 m. Nuotraukos autorius nenustatytas. (Kęstučio Antanėlio šeimos archyvas)
[1] Rimas Burokas, (ne)gyvenimo fragmentai, Vilnius, 2008, p. 131
[2] Sam Yossman, Šaltojo karo samdinys, Vilnius, 2016, p. 40–42
Roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ repeticija. Iš kairės: Vidas Petkevičius, Rimas Jasenka, Donatas Janušas. Operoje apaštalas Simonas Kananietis (Rimas Jasenka) kvietė žydus sukilti prieš pavergėjus.
Vilnius, 1971 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Kęstučio Antanėlio šeimos asmeninis archyvas)
Po 1972 m. Romo Kalantos susideginimo įvykių okupacinė sistema ėmė dar labiau varžyti Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Tačiau ilgainiui silpnėjant jos ekonominei ir karinei galiai imperija nepajėgė suvaldyti įsibėgėjusio virsmo. Subkultūrinis laukas plėtėsi, į atsivėrusias erdves skverbėsi naujoji muzika. Prasidėjus perestrojkai, gausėjančios roko grupės veržėsi į viešumą, jų dainos telkė jaunimą maištui, drąsėjančiais tekstais „kalė vinis“ į merdinčios imperijos karstą. Per Lietuvą nuvilnijo „Roko maršas“, kitų muzikos festivalių roko muzika.
„Antanėlių“ klavišininkas ir gitaristas Aleksandras Babkovskis operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ repeticijoje.
Vilnius, 1971 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Kęstučio Antanėlio šeimos archyvas)
Publika šėlsta Alvito Taunio ir jo bičiulių organizuotame pirmajame Lietuvoje roko festivalyje „Žirmūnų“ restorane.
Vilnius, 1970 m. balandžio 26 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Arūnės Taunytės asmeninis archyvas)
„Antanėlių“ klavišininkas, gitaristas Aleksandras Babkovskis operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ repeticijoje.
Vilnius, 1971 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Kęstučio Antanėlio šeimos archyvas)
Roko grupė „Antanėliai“ koncertinėje kelionėje Lenkijoje. Pirmoje eilėje iš kairės: Rimas Jasenka, Kęstutis Antanėlis, Alfonsas Vaškevičius. Antroje iš kairės: Donatas Janušas, Aleksandras Babkovskis.
Lenkijos Liaudies Respublika (dabar Lenkijos Respublika), 1969 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Kęstučio Antanėlio šeimos archyvas)
Skulptorius Mindaugas Nakas, atlikęs šv. Petro vaidmenį roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“.
Okupuota Lietuva, XX a. 8 deš. pradžia. Nuotraukos autorius nenustatytas (Kęstučio Antanėlio šeimos archyvas)
Kompozitoriai Kęstutis Antanėlis ir Giedrius Kuprevičius.
Okupuota Lietuva, XX a. 9 deš. Nuotraukos autorius nenustatytas (Kęstučio Antanėlio šeimos archyvas)
Roko grupė „Raganiai“ Kauno politechnikos instituto Automatikos fakulteto salėje vykusiame festivalyje „Kauno Pop Session“. Iš kairės: Natanas Gitkindas, Visvaldas Žalnierius, Anatolijus Goldšteinas, Vladimiras Kotčegarovas. Po festivalio valdžia uždraudė „Raganiams“ repetuoti Kauno politechnikos instituto salėje, groti studentų šokių vakaruose.
Kaunas, 1971 m. vasario 20–21 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Natano Gitkindo asmeninis archyvas)
Roko grupė „Gintarėliai“ festivalyje „Kauno Pop Session“.
Kaunas, 1971 m. vasario 20–21 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Virginijaus Švabo asmeninis archyvas)
Žurnalistės Vaidilutės Volskytės straipsnis „Ne darbininkai, ne moksleiviai, bet vaikinai ilgais plaukais…“ Žurnalistė atsakė į „Anonimo“ laišką, gautą „Kauno tiesos“ redakcijoje. „[…] Be to, vardai, kuriais muzikantai patys vadinasi, nėra jiems niekada suteikti. Kol kas – tai estradiniai ansambliai, neišsiskiriantys iš masės, ir nėra reikalo jiems turėti vardus“, – apie 1971 m. vasario 20–21 d. Kauno politechnikos instituto Automatikos fakulteto salėje festivalyje „Kauno Pop Session“ koncertavusius, valdžios persekiotus roko ansamblius „Raganiai“, „Gintarėliai“, „Gėlės“ ir kt. rašė V. Volskytė.
Laikraštis „Kauno tiesa“, 1971 m. balandžio 10 d.
Jaunimo klubo „Smūtkeliai“ vieno iš lyderių Algimanto Šešelgio išleistuvės į okupacinius rekrutus. KGB A. Šešelgį išsiuntė „tarnauti“ okupacinėje kariuomenėje šalia pavojingo SSRS–Kinijos pasienio.
Kaunas, 1972 m. rugpjūtis. Nuotraukos autorius nenustatytas (Algimanto Šešelgio asmeninis archyvas)
Kompozitorius Valentinas Bagdonas savaitraščio „Literatūra ir menas“ straipsnyje „Muzikinis auklėjimas ir kompozitorius“, kritikuodamas lietuviškus roko muzikos atlikėjus, trumpai aprašo 1971 m. vasario 20–21 d. Kauno politechnikos institute Automatikos fakulteto salėje vykusio roko festivalio „Kauno Pop Session“ įspūdžius.
Savaitraštis „Literatūra ir menas“, 1971 m. balandžio 10 d.
Antanas Stancevičius – progresyviojo roko grupės „Nuogi ant slenksčio“ lyderis.
Kaunas, 1974 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Gintaro Kušlio asmeninis archyvas)
Robertas Šertvytis – vienas klubo „Smūtkeliai“ lyderių.
Okupuota Lietuva, 1968 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Roberto Šertvyčio asmeninis archyvas)
Roko grupė „Dainiai“. Okupuota Lietuva, 1972 m.
Nuotraukos autorius nenustatytas (Gintaro Kušlio asmeninis archyvas)
Pankroko grupės „Komanda V“ nariai Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas ir Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis Vilniaus roko klubo atidarymo koncerte Vilniaus lengvosios atletikos manieže.
Vilnius, 1987 m. kovo 8 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Nėriaus Pečiūros asmeninis archyvas)
Pankroko grupė „Už Tėvynę“ festivalyje „Vilnius Punk-88“. Dokumentinio filmo „Lietuva ̶ tai jėga!“ kadras.
Vilnius, 1988 m. rugsėjo 1 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Nėriaus Pečiūros asmeninis archyvas)
Anatolijus Lomonosovas Lietuvoje sukūrė klasikinės indų muzikos ansamblį. Viduryje – Jūratė Adlytė (tampūra), kairėje – Rytis Kamičaitis (tabla), dešinėje – Anatolijus Lomonosovas (sitara).
Vilnius, Turniškės, 1986 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Gitenio Umbraso asmeninis archyvas)
Vytautas Šiškauskas su hipiuojančiais mokyklos draugais.
Vilnius, 1975–1976 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Aliaus Jurkonio asmeninis archyvas)
Lietuvos Lenino komunistinės jaunimo sąjungos KPI (Kauno politechnikos instituto) biuro posėdžio, įvykusio 1971 m. vasario 23 d., protokolas Nr. 30. Posėdyje buvo svarstyti popklubo „Smūtkeliai“ lyderiai Algirdas Šešelgis ir Robertas Šertvytis dėl vasario 21–22 d. Automatikos fakulteto salėje vykusio koncerto. Iškviestiesiems priekaištaujama dėl roko grupės „Raganiai“ repertuaro, kitų ansamblių, kuriems neleista „koncertuoti net instituto mastu“, pirmose renginio eilėse sėdėjusių „hipių“, atvertų salės langų. Klausinėta, iš kur vaikinai gavo muzikos įrašus, ar yra tarp klubo narių „ne komjaunuolių“, ar yra žinoma „draugui Šertvyčiui apie užsienio radijo laidą „Liuksemburg“? Organizatoriai kaltinami, kad koncerto „pravedimas“ nebuvo suderintas su partijos komitetu, rektoratu. Aktyvistai aiškino iškviestiesiems, kad „svarbiausias posėdžio tikslas išaiškinti popklubo nariams jų politinio budrumo stoką“, dėl ko buvo „padarytas nedovanotinas nusikaltimas“. Po mėnesio „Smūtkeliai“ buvo uždaryti, vėliau KGB Algimantą Šešelgį, vieną renginio organizatorių, išsiuntė „tarnauti“ okupacinėje kariuomenėje šalia pavojingo SSRS–Kinijos pasienio. Grupei „Raganiai“ režimo klapčiukai uždraudė repetuoti Kauno politechnikos instituto salėje, groti studentų šokių vakaruose.
Kaunas, 1971 m. vasario 23 d. (Algirdo Šešelgio asmeninis archyvas)