Tai buvo tarsi vakar. Kataklizmų laikotarpis, šiukšlynai, purvas, tamsus Vilniaus senamiestis, totalitarinė tautos priežiūros mašina, kur kiekvienas išsišokėlis buvo greit pastebimas ir užgesinamas. […] Tai buvo sostinės gatvių kultūra, užkrėtusi bent jau mūsų sostinės Senamiestį.
Mindaugas Sėjūnas
Pirmoji Lietuvos pankroko grupė – „Mind‘s Disorder“, susikūrusi 1973 m. Vilniaus 22-oje vidurinėje mokykloje (dabar – VGTU inžinerijos licėjus). Iš kairės į dešinę: Gediminas Simniškis-Gedson, Arvydas Makauskas-Makys, Jaunius Besenas-Jauniukas, Gintaras Davalga-Davas.
Vilnius, 1974 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Arvydo Makausko asmeninis archyvas)
Žodis „punk“ XX a. įgavo purvo, atmatų, šiukšlių reikšmę. Gimęs JAV aštuntajame dešimtmetyje ir greit į Jungtinę Karalystę bei kitas Vakarų valstybes persimetęs pankų judėjimas palankią dirvą rado ir „komunizmą statančioje“ SSRS imperijoje. Lietuviški pankai buvo visai ne tokie kaip anarchiją skelbiantys apolitiški anglosaksai. Jaunuoliai piešė ant sienų politinius ženklus (Gedimino stulpus, trispalves), rašė šūkius, sveikino tautiečius su Vasario 16-ąja, reikalavo, kad okupantai paliktų Baltijos šalis, šlovino Nepriklausomybę. Rezistentas Algimantas Andreika pasiūlė šuns antkaklį dėvinčiam pankui Vikintui Šimanskui-Varvekliui išplatinti patriotinius atsišaukimus. Tas atsisakė.
Rašytoja Jurga Ivanauskaitė (1961–2007) su pankroko grupės „Už Tėvynę“ solistu, „pankų tėvu“ Nėriumi Pečiūra-Atsuktuvu Roko maršo per Lietuvą metu.
Vilnius, 1988 m. liepa. Nuotraukos autorius nenustatytas (Nėriaus Pečiūros asmeninis archyvas)
Lietuvos sostinėje skambėjo lietuviško pankroko dainos – geriausios sukurtos Varveklio ir Atsuktuvo. Negudriais akordais ir metaforomis virsdavo čia pat išgyvenamos, drąsėjančios jausenos: „Aš nuplikau nuo peroksido“, „Pilnas miestas narkomanų“, „Lietuva – tai jėga“, „Šiandien glasnostj – daug kas galima, kalbom į ateitį – širdim į Staliną“.
Nelegalų antisovietinį fanziną „Mūsų ašigalyje“ 1988–1989 m. leido, jame rašė, fotografavo, nelegaliai daugino ir platino Nėrius Pečiūra, Vikintas Darius Šimanskas, Ernestas Volodzka, Giedrius Burkšaitis, Vytautas Šumacheris, Gediminas Mačiulis, Nijolė Stabingytė, Vaidotas Žygas, Darius Čumačenka ir kiti.
Vilnius, 1989 m. vasaris (Nėriaus Pečiūros asmeninis archyvas)
Ne tokie „kaip visi“ jaunuoliai milicijos areštinėse būdavo išrengiami, mušami, kitaip žeminami. Tokį pat ypatingą dėmesį kaip ir politiniams rezistentams jiems skyrė aukščiausioji SSRS priežiūros institucija – KGB. Neformalūs laisvės kariai ruošėsi nuvaryti lėktuvą į Turkiją. Vienas iš jų, bene sistemai pavojingiausias pankas Šimanskas-Varveklis, sekamas trijų agentų, planavo iš Revoliucijos muziejaus pavogti kulkosvaidį, sudegino sesers Rūtos komsomolo bilietą. 1987 m. rugpjūčio 23 d., Lietuvos laisvės lygos surengto pirmojo mitingo prieš okupaciją išvakarėse, sulaikytas ir penkiolikai parų administraciniu areštu nubaustas Varveklis grasino padarysiantis „komunistų išperoms „pragarą šioje žemėje“ [4]. Neramiuosius pankus KGB tardydavo, užvesdavo operatyvines bylas. 1988 m. balandį tardė Atsuktuvą, Lietuvos televizijos administracinio pastato lange iškėlusį trispalvę [5]. KGB karininkas Vladas Bagdonavičius grasino Nėriui, kad tokie beviltiški asmenys kaip jis „vis tiek, vienu ar kitu pretekstu, pateks į kalėjimą“ [6].
Grupės „Už Tėvynę“ logotipas.
Okupuota Lietuva, 1988 m. Piešė Ernestas Volodzka (Nėriaus Pečiūros asmeninis archyvas)
1988 m. rugsėjo 11 d., koncertuodamas Vilniaus Alumnato kiemelyje, Atsuktuvas klausytojų miniai nusviedė pirmojo fanzino „Mūsų ašigalyje“ numerio egzempliorių šūsnį. Leidinyje buvo reikalaujama laisvės muzikai ir Lietuvai [7].
„Mes ne valkatos. Tėvynė – tai konkreti geografinė sąvoka. Čia mano miestas, gatvė, namai.“ – skelbė pankų laikraštis [8].
Maištininkų kovingumas nesibaigė ir 1990 m. kovą, Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę. Varveklis žūtbūtinėmis 1991 m. žiemos dienomis savadarbiu šautuvu ginkluotas saugojo Lietuvos vėliavą Gedimino pilies bokšte.
Jo nuomone, pankai buvo ne destrukcinis, o kūrybinis visuomenės elementas. N. Pečiūra pankų kultūrą plačiąja prasme priskiria tokioms pasaulinėms meno srovėms kaip ekspresionizmas, impresionizmas, dadaizmas. Šioje kultūroje visko daug, ji vystosi iki šių dienų [9].
Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis (pirmas iš kairės) su bendražygiais Gedimino bokšte neramiomis Sausio įvykių dienomis saugo Lietuvos Nepriklausomybės ir valstybingumo simbolį ‒ Lietuvos trispalvę.
Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Nuotraukos autorius nenustatytas (Vikinto Dariaus Šimansko asmeninis archyvas)
[7] „Mūsų ašigalyje“ – pirmasis lietuviškas zinas, LMIC
[8] Nėrius Pečiūra, Aš ir Atsuktuvas, Vilnius, 2002, p. 80
[9] Neformalūs laisvės kariai: kaip Lietuvos pankai sovietmečiu nedavė ramybės KGB?, 15min