Jaunimo maištas (1964–1991)
Politinė rezistencija
Iš 1978 m. birželio 15 d. Lietuvos laisvės lygos Deklaracijos
Nepolitinė subkultūra pasižymėjo jaunatvišku idealizmu ir maksimalizmu. Dalis jaunimo ryžosi tiesiogiai kovoti prieš svetimųjų primestą komunistinę sistemą, įsitraukti į neginkluoto pasipriešinimo sąjūdį, po okupantų represijų atsikuriančias ar naujas politines organizacijas. Septintajame dešimtmetyje okupuotos Lietuvos politinė padėtis nepasikeitė. 1961 m. KGB susekė moksleivio Vlado Šakalio Vilniaus 16-os vidurinės mokyklos organizaciją „Laisvoji Lietuva“, dauguma jos narių nuteisti ilgą laiką kalėti. Panašių organizacijų veikė ir kitose mokslo įstaigose bei įmonėse. Jaunimas reikalavo Nepriklausomybės: platino atsišaukimus, rašė šūkius ant sienų, kėlė trispalves, nuplėšdavo okupantų vėliavas, platino draudžiamą literatūrą. Pavieniai nepolitinių subkultūrų nariai bendravo, kai kurie bendradarbiavo su neginkluoto pasipriešinimo dalyviais, padėjo jiems platinti pogrindžio literatūrą, šventė tautines šventes, lankė Lietuvos didžiavyrių kapus. 1968 m. Čekoslovakijoje plūstelėjęs Prahos pavasaris, čekų tautos bandymas ištrūkti iš SSRS imperinių gniaužtų tapo impulsu stipresniam pasipriešinimui Lietuvoje. 1972 m. gegužės 14 d. Romo Kalantos susideginimas, virtęs masinėmis jaunimo protesto manifestacijomis Kaune, skelbė pasauliui – Lietuva nepalūžo, nesusitaikė su vergyste. Keliais mėnesiais anksčiau, kovo 14 d. pasirodžiusi „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ne tik nušvietė tikinčiųjų teisių pažeidimus, bet ir supažindino su kitais Lietuvos skauduliais, gynė persekiojamus rezistentus. Per Lietuvą nuvilnijusios čekistų represijos, kultūrinio gyvenimo varžymas neužgniaužė tautos išsilaisvinimo siekio. Ne vienam jaunuoliui knietėjo pagal išgales „įkąsti“ režimui, klibinti jo pamatus, kelti mažas ar didesnes „revoliucijas“.
Lietuvos jaunuoliai prieš prievartinę tarnybą okupacinėje SSRS kariuomenėje Lietuvos laisvės lygos, „Jaunosios Lietuvos“ ir Lietuvos komiteto „Ženeva 49“ organizuotose eitynėse. Pirmas iš dešinės – LLL narys Darius Kavaliauskas, pirmas iš kairės – Nerijus Kavaliauskas, už jų kartu su jaunimu antras iš kairės eina partizanas Leonas Laurinskas-Liūtas, 1988 m. birželio 14 d. pirmą kartą Atgimimo pradžioje viešai iškėlęs Lietuvos valstybės vėliavą.
Vilnius, 1989 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Dariaus Kavaliausko asmeninis archyvas)
Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje susibūrė aukštesnių klasių jaunuolių būrys. Mokiniai patarnavo šv. Mišioms Šv. Mikalojaus bažnyčioje, bendravo su žinomais Lietuvos rezistentais Viktoru Petkumi ir Antanu Terlecku, uždegdavo žvakutes Rasų kapinėse Nepriklausomybės kovose žuvusiems Lietuvos kariams, istorinėms asmenybėms. Jaunuoliai nepasidavė niekšybėms, atsisakė KGB tardytojams melagingai liudyti prieš Viktorą Petkų. 1976 m. Julius Sasnauskas, Vytautas Bogušis, Andrius Tučkus, Kęstutis Subačius, Algirdas Masilionis buvo išmesti iš 11 klasės be teisės toliau mokytis dieninėje mokykloje. Daugumai neleista studijuoti aukštojo mokslo įstaigose, trys iš jų paimti į rekrutus SSRS kariuomenėje. J. Sasnauskas su patyrusiais rezistentais leido nelegalų leidinį „Laivės šauklys“, redagavo ir leido „Vytį“. Jaunieji rezistentai tapo aktyviais 1978 m. susikūrusios Lietuvos laisvės lygos – paskutinės rezistencijos ir pirmosios tautinio išsivaduojamojo judėjimo politinės organizacijos – nariais. Lyga kūrė ir platino dokumentus, siuntė raštus SSRS valdžios atstovams, tarptautinėms organizacijoms, protestavo prieš rusifikaciją, susidorojimą su rezistentais, psichiatrijos panaudojimą politiniams tikslams.
1972 m. gegužės 18 d. Kauno Laisvės alėjoje po Romo Kalantos susideginimo įvykusių jaunimo protesto eitynių dalyviams KGB iškeltos baudžiamosios bylos (renkamos kaltinimo medžiagos) fotolentelė Nr. 1a. Tomis dienomis į gatves išėjo per 3 tūkst. demonstrantų, jiems numalšinti sutelkta per 7 tūkst. draugovininkų, milicininkų, kareivių. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai, aktyvesnieji – metami iš mokyklų, siunčiami prievartinei tarnybai į SSRS kariuomenę, įkalinami. Demonstracijos davė stiprų impulsą pilietiniam priešokupaciniam pasipriešinimui. Pasauliui parodyta, kad Lietuva nepalaužta.
Kaunas, 1972 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos ypatingasis archyvas)
1979 m. rugpjūčio 23 d. šviesą išvydęs Lietuvos laisvės lygos (toliau – LLL) paruoštas 45 pabaltiečių memorandumas, reikalavęs Baltijos šalių deokupacijos, žadino pasaulio valdžias iš letargo, paskatino jas aukščiausiu lygmeniu atnaujinti SSRS pavergtų Baltijos šalių bylą. Keturiems Memorandumo signatarams nebuvo sukakę net 22 metų. KGB areštuotas J. Sasnauskas – vienas Memorandumo redaktorių ir signatarų, pusantrų metų kalėjo KGB kalėjime (LSSR KGB tardymo izoliatorius) Vilniuje, paskui buvo 5 metams ištremtas į Tomsko srities Parabelės kaimą Sibire. Likusieji jaunieji signatarai patyrė kitokias valdžios represijas, persekiojimus.
Architektas Gintautas Tiškus (kairėje), atlydėjęs į Maskvą pas Rusijos disidentus Lietuvos rezistentų „kurjerį“ Liutaurą Kazakevičių (dešinėje). Jaunimo legenda L. Kazakevičius – 45 pabaltiečių memorandumo signataras, vaikščiojanti „biblioteka“ ir „enciklopedija“.
RSFSR (Maskva), XX a. 8 deš. pab. Nuotraukos autorius nenustatytas (Gintauto Tiškaus asmeninis archyvas)
Kiek Lietuvos jaunuolių terorizavo okupacinė valdžia? Neįmanoma suskaičiuoti, kiek jų dalyvavo politinėje rezistencijoje. Nepriklausomos valstybės idėją iškėlusi LLL skelbė, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas gali laikyti save LLL nariu, jeigu jis kovoja už Lygos tikslus. Kuris tautietis nesvajojo apie savo Nepriklausomą valstybę? Lietuvoje, be LLL, gyvavo įvairios politinės krypties rezistenciniai judėjimai. Pogrindis leido periodinius spaudinius: „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“, „Perspektyvos“ ir kt. 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo įvykusiame priešokupciniame protesto mitinge dalyvavo daug represijų nepabūgusio jaunimo. Jų veiduose nesimatė baimės. Metams nepraėjus dar daugiau jų Vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną, nepaisant valdžios keliamos isterijos, išėjo į Vilniaus gatves. Milicininkai maištininkus vaikė, daužė guminėmis lazdomis („bananais“), grūdo į autobusus, vežė į areštines ar tolyn nuo miesto. Jaunuomenė dalyvavo 1988 m. gegužės 22 d. LLL organizuotame, bet valdžios išvaikytame mitinge, skirtame didiesiems trėmimams į Sibirą paminėti. Tą vasarą per Lietuvą nuvilnijo daugiatūkstantiniai Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio mitingai, kurių niekas nevaikė. Kitaip baigėsi 1988 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje įvykęs LLL mitingas, skirtas pasmerkti 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašytus Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, lėmusius Lietuvos Respublikos okupaciją. 1989 m. prasidėjo jaunimo protestai prieš prievartinį Lietuvos vyrų ėmimą tarnauti Lietuvą okupavusioje kariuomenėje. LLL, „Jaunoji Lietuva“, Lietuvos komitetas „Ženeva 49“ rengė daugiatūkstantinius mitingus, eitynes, kitas protesto akcijas reikalaujančias, kad Rusijos kariuomenė paliktų Lietuvos teritoriją. Persitvarkymo sąjūdžiui perėmus parašų rinkimo dėl okupacinės kariuomenės išvedimo akciją, buvo surinkta 1 mln. 650 tūkst. parašų. Lietuvos vyrai pradėjo dezertyruoti iš rekrutų, slapstytis.
Lietuva nebūtų išsilaisvinusi, jei į pasipriešinimo judėjimą nebūtų įsiliejusi stipri jaunimo judėjimų srovė.
1983 m. vasario 16 d. išvakarėse KGB užfiksuotas valdžią erzinantis užrašas ant sienos Vilniuje tarp tuometinės J. Paleckio gatvės namų Nr. 10 ir Nr. 12.
Vilnius, 1983 m. vasario 15 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Rezistentas Julius Sasnauskas tremtyje. Jaunystėje Julius augino ilgus plaukus ir žavėjosi roko muzika, pasinėrė į knygų pasaulį. Susipažino su Viktoru Petkumi, Antanu Terlecku, kitais rezistentais. Už savo pažiūras buvo pašalintas iš Antano Vienuolio vidurinės mokyklos. 1977 m. dalyvavo pogrindinio spaudinio „Laisvės šauklys“ leidime. Po priverstinės tarnybos sovietinėje armijoje ėmėsi aktyvios politinės veiklos. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje dirbdamas sargu naktį spausdinimo mašinėle spausdino pirmąjį pogrindinį Vyčio numerį. J. Sasnauskas dalyvavo rengiant protesto pareiškimus dėl žmogaus teisių pažeidimų, Bažnyčios persekiojimo, istorijos klastojimo, kultūros paminklų niokojimo, rašė ir redagavo tekstus. Vienas iš pogrindinės organizacijos LLL steigėjų ir aktyvistų, 45 pabaltiečių memorandumo autorių ir signatarų. 1979 m. buvo suimtas, 1980 m. nuteistas už antiokupacinę agitaciją ir propagandą. Pusantrų metų kalėjo KGB kalėjime (LSSR KGB tardymo izoliatorius) Vilniuje, paskui buvo 5 metams ištremtas į Tomsko srities Parabelės kaimą Vakarų Sibire, kur dirbo santechniku, kūriku ir krovėju. 1987 m. dalyvavo pirmajame viešame LLL priešokupaciniame mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo.
RSFSR (Parabelė raj., Tomsko sr.), 1984 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Okupacijų ir laisvės kovų muziejus)
Leokadija Ratautaitė su virš specialiosios paskirties okupacinės kariuomenės šalmų iškelta trispalve. 1988 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje, Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje Lietuvos laisvės lyga organizavo mitingą, skirtą pasmerkti 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašytiems Molotovo–Ribentropo pakto slaptiesiems protokolams. Valdžia mitingo dalyvius brutaliai išvaikė. Tauta šį įvykį praminė „Bananų baliaus“ vardu.
Vilnius, 1988 rugsėjo 28 d. Plakatas, „Vyturio“ leidykla. Nuotraukos autorius Zinas Kazėnas (Gintauto Terlecko asmeninis archyvas)
1988 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje, Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje Lietuvos laisvės lyga organizavo mitingą, skirtą pasmerkti 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašytiems Molotovo-Ribentropo pakto slaptiesiems protokolams. Valdžia mitingo dalyvius, tarp jų ir nemažą jaunimo dalį, brutaliai išvaikė. Tauta šį įvykį praminė „Bananų baliumi“.
Vilnius, 1988 rugsėjo 28 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Gintauto Terlecko asmeninis archyvas)