Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumui – 45 metai
Aidai
Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumas sukėlė pasaulinės demokratijos rezonansą, suteikė Baltijos tautoms drąsos ir pasitikėjimo.
Radijo stoties Amerikos balsas 1979 m. rugpjūčio 24 d. transliuoto pranešimo „Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečių grupės pareiškimas“ tekstas. Kairiajame kampe KGB darbuotojo rusiškas užrašas: skirtas „draugui…“ (pavardė neįskaitoma).
Okupuota Lietuva, 1979 m. rugpjūčio mėn. (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Lietuvos laisvės lygos leidinio Vytis Nr. 3 viršelis. Šiame numeryje buvo publikuoti Molotovo–Ribentropo pakto slaptieji protokolai, Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumas bei kiti dokumentai.
Vilnius, 1979 m. rugpjūčio mėn. (Lietuvos ypatingasis archyvas)
1980 m. lapkričio 11 d. Madrido senamiestyje Baltijos kraštų politinių išeivių surengta demonstracija. Tuo metu Madride vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija. Pirmoje eilėje iš kairės: Amerikos lietuvių tarybos veikėjas, „Santaros“ redaktorius Mykolas Vaidyla, iš Sovietų Sąjungos pabėgęs rezistentas Vladas Šakalys, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) valdybos pirmininkas gydytojas dr. Kazys Bobelis, JAV respublikonų partijos tautybių tarybos korespondentas, ALT atstovas dr. Jonas Genys, VLIK’o atstovas Argentinoje Aleksandras Mičiūdas, Amerikos balso lietuvių skyriaus direktorius dr. Kostas Jurgėla.
Ispanija (Madridas), 1980 m. lapkričio 11 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1980 m. lapkričio 11 d. Madrido senamiestyje Baltijos kraštų politinių išeivių surengta demonstracija. Tuo metu Madride vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija. Centre iš Sovietų Sąjungos pabėgęs rezistentas Vladas Šakalys, už jo kairėje – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovas Argentinoje Aleksandras Mičiūdas.
Ispanija (Madridas), 1980 m. lapkričio 11 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos tekstas. EP nutarimas „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ (Dokumentas 1-777/80). Europos Parlamentas, „atsižvelgdamas į 1979 m. rugpjūčio mėnesio bendrą 45-ių Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių pareiškimą, kuriame Jungtinių Tautų prašoma pripažinti Baltijos tautų teisę apsispręsti ir būti nepriklausomoms ir reikalaujama referendumo šiuo klausimu“, rekomendavo Jungtinių Tautų Organizacijos Dekolonizacijos komisijai apsvarstyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinio statuso klausimą. Europarlamentas išgirdo Baltijos tautų balsą Prancūzijoje ir Anglijoje dirbusių lietuvių diplomatų pastangomis. Krikščionių demokratų, socialdemokratų politikai Anglijoje surado anglus J. Scottʼą-Hopkinsʼą ir. A. R. Tyrellʼį, kuriuos įtikino parengti Europos Parlamento rezoliuciją. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovai prikalbino Lietuvos reikalais besirūpinantį paskutiniojo Austrijos–Vengrijos imperatoriaus sūnų Otto van Habsburgą būti rezoliucijos referentu. VLIKʼo pirmininkui K. Bobeliui pavyko įtikinti EP socialdemokratų frakcijos pirmininką Willyʼį Brandtʼą kreiptis į savo partiečius, kad jie dėl rezoliucijos „balsuotų pagal sąžinę ir įsitikinimą“. Rezoliuciją palaikė 99 EP nariai, prieš balsavo – 6 (daugiausia komunistai), 7 susilaikė (socialistai).
SSRS KGB skyriaus Estijoje pažymos rusų kalba apie antisovietinę akciją Europos Parlamente ištrauka. Pažymoje įprastu komunistinės propagandos stiliumi aprašoma „suintensyvėjusi užsienio spectarnybų vadovaujama pabaltijo nacformuočių ardomoji veikla SSRS atžvilgiu, organizuotos antitarybinės akcijos“. Rašoma apie „priešo pastangas plėsti antitarybines kampanijas autoritetingų tarptautinių forumų metu: Madrido susitikimuose, JTO generalinėse asamblėjose, Europos Parlamente, Socinterne kelti vadinamąjį Pabaltijo klausimą“. Pažymoje minima, kad 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento sesijoje balsų dauguma priimta rezoliucija, pritarianti „Baltijos tautų apsisprendimo siekiui“.
Okupuota Estija, 1983 m. balandžio 28 d. (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Baltiečių taikos ir laisvės ryžto žygis Baltijos jūra (Kopenhaga–Stokholmas–Helsinkis–Stokholmas). Lietuvos vėliavą neša Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto nariai (iš kairės): dr. Elena Armonienė, Dalia Devenytė-Bobelienė, VLIKʼo pirmininkas dr. Kazys Bobelis, už jų eina poetas, vertėjas Tomas Venclova.
Švedija (Stokholmas), 1985 m. liepos 25–29 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Baltiečių taikos ir laisvės ryžto žygis Baltijos jūra (Kopenhaga–Stokholmas–Helsinkis–Stokholmas).
Švedija (Stokholmas), 1985 m. liepos 25–29 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Baltiečių taikos ir laisvės ryžto žygis Baltijos jūra (Kopenhaga–Stokholmas–Helsinkis–Stokholmas). Žygeiviai laive Baltijos jūroje, netoli Lietuvos.
1985 m. liepos 25–29 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Amerikos lietuvių tarybos (ALT) delegacija pas JAV viceprezidentą Hubertą Humphrey (pirmas iš dešinės). Iš kairės stovi: kunigas Jonas Kučingis, Antanas Rudis, dr. Leonas Kriaučeliūnas, dr. Kazys Bobelis.
JAV (Floridos valstija, Orlandas), 1986 m. birželio 13–14 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Pasaulinės Baltijos tautų santalkos renginiai vykstant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijai Berne. Demonstracija Berno miesto centre. Viduryje kalbasi Algis Klimaitis (kairėje) ir Šveicarijos lietuvis dr. Petras Radvila.
Šveicarija (Bernas), 1986 m. balandžio 14–18 d. (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Baltijos valstybių laisvės akcija 1986 m. lapkričio 3–5 dienomis, prasidedant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijai Vienoje. Pirma iš dešinės – Bendrojo Amerikos lietuvių fondo pirmininkė ir Amerikos lietuvių tarybos Klivlendo skyriaus vicepirmininkė Ona Jokubaitienė.
Austrija (Viena), 1986 m. lapkričio 3–5 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Baltijos valstybių laisvės akcija 1986 m. lapkričio 3–5 dienomis, prasidedant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijai Vienoje.
Austrija (Viena), 1986 m. lapkričio 3–5 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės kreipimosi į SSRS vyriausybę dėl sovietų armijos invazijos į Afganistaną dokumento nuorašas. Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumas praplėtė pilietinės patriotinės drąsos lauką.
Okupuota Lietuva, 1980 m. sausio 5 d. (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Lietuvos laisvės lygos mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo, skirtas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo–Ribbentropo pakto slaptiesiems protokolams pasmerkti. Pirmą kartą okupuotoje Lietuvoje vykstančiame protesto mitinge buvo pareikalauta atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Antroje eilėje mitingo organizatoriai iš kairės: kunigas Robertas Grigas, Antanas Terleckas.
Vilnius, 1987 m. rugpjūčio 23 d. Nuotraukos autorius – nenustatytas KGB darbuotojas (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Mitingo Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo Molotovo–Ribentropo pakto slaptiesiems protokolams pasmerkti organizatoriai, Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo signatarai Nijolė Felicija Sadūnaitė ir Vytautas Bogušis. Pirmame plane iš kairės: Virginija Bogušienė, N. F. Sadūnaitė, V. Bogušis, nugarą atsukęs KGB karininkas, 2-ojo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkas Antanas Bimbiris.
Vilnius, 1987 m. rugpjūčio 23 d. Nuotraukos autorius – nenustatytas KGB darbuotojas (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Lietuvos laisvės lygos mitingas, skirtas paminėti 1941 m. masinių trėmimų į Sibirą aukas. Mitinge Lietuvos laisvės lygos narys, buvęs Lietuvos partizanas, politinis kalinys, Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo signataras Leonas Laurinskas (1926–2013) pirmą kartą viešai iškėlė tuomet draudžiamą Lietuvos trispalvę vėliavą.
Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė, 1988 m. birželio 14 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1991 m. sausio įvykiai. Lietuvos nepriklausomybės idėją palaikantys mitingo dalyviai, susitelkę prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmų centrinio įėjimo, kur veržiasi prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ sukviesto mitingo dalyviai. Centre stovi politinės organizacijos Lietuvos laisvės lyga pirmininkas, rezistentas, buvęs politinis kalinys, pogrindinės spaudos leidėjas Antanas Terleckas, šalia jo, dešinėje – Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojo Bronislavo Kuzmicko padėjėjas, Persitvarkymo sąjūdžio atsakingasis sekretorius Alvydas Medalinskas.
Vilnius, 1991 m. sausio 8 d. Nuotraukos autorius Andrius Petrulevičius (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
