Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumui – 45 metai
Priešistorė
Stalino vykdytas tautų genocidas gerokai išretino lietuvių tautos žiedą – šviesiausias, drąsiausias Lietuvos jėgas. Susitaikiusiųjų su okupacija ratas plėtėsi. Dalis tautiečių, represijų baimės apimti, savo vaikus auklėjo nuolankumo užkariautojams dvasia.
…Sąmoningiausia tautos dalis nesusitaikė su tokiu likimu. Ginkluotą rezistenciją keitė kiti priešinimosi būdai. Buvo steigiamos pogrindinės organizacijos, rengiama ir platinama nelegali spauda, atsišaukimai, šūkiai, viešinami draudžiami patriotiniai simboliai, gaivinamos tautinės ir valstybinės tradicijos, skatinama savišvieta, kuriami meno kūriniai.
Lagaminuose saugoti „Bendražmogiškumo manifesto“ rankraščiai atliekant kratą rasti Algirdo Statkevičiaus bute. „Bendražmogiškumo manifeste“ A. Statkevičius, siekdamas demaskuoti komunistinės ideologijos absurdiškumą ir nusikalstamumą, surinko daug istorinės medžiagos, gyvenimo pavyzdžių. Kūrinio rankraščius du kartus atėmė, autoriui iškėlė baudžiamąją bylą.
Vilnius, 1970 m. gegužės 11 d. Nuotraukos autorius – nenustatytas KGB darbuotojas (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Rusijos disidentai ir Lietuvos rezistentai Vilniuje Sergejaus Kovaliovo teismo dienomis. Centre akademikas Andrejus Sacharovas (pažymėtas ženklu S) su draugais ir jo žentas Jurijus Orlovas.
Vilnius, 1975 m. gruodis. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Rusų disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas. Vienas pagrindinių leidinio Dabarties įvykių kronika (Хроника текущих событий) leidėjas. „Dabarties įvykių kronikoje“ buvo skelbiama ir apie lageriuose kalinamus lietuvius, tikinčiųjų persekiojimą, žmogaus teisių pažeidimus ir priešinimąsi valdžios veiksmams Lietuvoje. Nuo 1972 m. pranešama apie naujus Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos numerius. S. Kovaliovo pastangomis LKBK buvo perduodama į Vakarus. 1974 m. gruodžio 28 d. S. Kovaliovas buvo suimtas, apkaltintas antisovietine propaganda ir agitacija, ir teisiamas Vilniuje. Teismas jam skyrė 7 metus griežto režimo lagerio ir 3 metus tremties. Nuoseklus S. Kovaliovo bendradarbiavimas su Lietuvos laisvės lygos kovotojais tęsėsi iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo. 1992 m. S. Kovaliovui įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, 1999 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas (dabar – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius), 2011 m. – Laisvės premija.
XX a. 8–9 deš. Nuotraukos autorius nenustatytas (Okupacijų ir laisvės kovų muziejus)
Pogrindinio antisovietinio leidinio Laisvės šauklys 3-iojo numerio, 1976 m. liepos–rugpjūčio mėn., titulinis lapas. Leidinyje buvo keliami sovietinės okupacijos ir represijų klausimai, skelbiamas tikslas atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1976–1977 m. išleisti penki leidinio numeriai.
Vilnius, 1976 m. (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Kęstutis Jokubynas (1930–2016) už pasipriešinimą okupaciniam sovietų režimui 17 metų kalėjo lageriuose. 1967 m. grįžo į Lietuvą. 1976–1977 m. su Antanu ir Elena Terleckais, Juliumi Sasnausku, Dalia Sasnauskiene ir kitais leido nelegalų leidinį Laisvės šauklys, kuris paruošė dirvą Lietuvos laisvės lygai (LLL) susikurti. Poliglotas, mokėjo net Afrikos suahelių kalbą. 1977 m. emigravo iš SSRS. Nuo 1978 m. dirbo „Laisvosios Europos radijuje / Laisvės radijuje“ Miunchene. Palaikė ryšius su LLL nariais ir SSRS disidentais. 1990–1994 m. dirbo „Laisvosios Europos radijo“ Lietuvių tarnybos direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1994 m. gyveno JAV. 2001 m. grįžo į Lietuvą.
Okupuota Lietuva, 1975 m. Nuotraukos autorius nenustatytas (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Lietuvos laisvės lygos deklaracijos originalas. Pogrindžio leidinio Aušra Nr. 12 (52), 1978 m.
Okupuota Lietuva, 1978 m. birželio 15 d. (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Lietuvos laisvės lygos „Moralinio ultimatumo TSRS vyriausybei“ ištrauka. Ultimatumo tekstą parengė Algirdas Statkevičius. Ultimatumas buvo paskelbtas pogrindiniame leidinyje Vytis.
Okupuota Lietuva, 1979 m. rugpjūčio 3 d. (Lietuvos ypatingasis archyvas)
1978 m. liepos 11–13 dienomis prie LSSR Aukščiausiojo Teismo, kur vyksta pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvio Viktoro Petkaus teismas, susirinkę moraliai jo palaikyti rezistentai. Dažniausiai KGB teisiamųjų bendražygių į salę neįleisdavo, nors teismai buvo vadinami „atvirais“. Tarp į salę neįleidžiamųjų ir budinčių čekistų prie teismo durų vykdavo politiniai „debatai“. Norėdami įbauginti besiginčijančius „maištininkus“, KGB operatyvininkai juos fotografuodavo, filmuodavo. Teismas paskelbė trečią kartą teisiamą Viktorą Petkų itin pavojingu recidyvistu ir pasmerkė jį 3 metams kalėjimo, 7 metams griežto režimo lagerio ir dar 5 metams tremties. Pirmas iš kairės – Antanas Terleckas, antras su gėlėmis – Jonas Volungevičius, trečias – Vytautas Bastys.
Vilnius, 1978 m. liepos 11–13 d. Nuotraukos autorius nenustatytas (Romaldo Juozo Ragaišio asmeninis archyvas)
Pirmoje nuotraukoje – rezistentas, politinis kalinys Romaldas Juozas Ragaišis (kairėje) su advokatu V. G. Viktorovičiumi Vilniaus Lenino rajono liaudies teisme. R. J. Ragaišis – 1961 m. KGB išaiškintos pogrindinės organizacijos „Laisvoji Lietuva“ narys, tada nuteistas 4 metams lagerio. Pogrindinės Lietuvos laisvės lygos (1978–2003) vienas iš kūrėjų, aktyvus narys. 1978 m. rugsėjo 4 d. Aukščiausiojo Teismo nuteistas šešiems mėnesiams pataisos darbų savo darbovietėje už tai, kad atsisakė liudyti baudžiamojoje byloje prieš rezistentą Viktorą Petkų. 1979 m. sausio 12 d. R. J. Ragaišis suimamas, jam sufabrikuojama byla už spekuliaciją akiniais. Baudžiamojoje byloje kaltinamas, kad per 1974–1978 m. „spekuliuodamas“ jis uždirbo 317 rub. pelną. Patyrusio ir principingo advokato V. G. Viktorovičiaus dėka Vilniaus Lenino rajono liaudies teismas nuteisė R. J. Ragaišį 1,5 metų griežto režimo lagerio bausme (prokuroras gąsdino 7 metų bausme). Etapuotas į Tomsko srities lagerį. Rusų disidentė Tatjana Velikanova R. J. Ragaišiui ginti teisme rado žydų tautybės advokatą V. G. Viktorovičių. Kiti advokatai atsisakė imtis jo bylos, motyvuodami tuo, kad „politinėse bylose“ jie nedalyvauja.
Vilnius, 1979 m. spalio mėn. Nuotraukos autorius nenustatytas (Romaldo Juozo Ragaišio asmeninis archyvas)
Antroje nuotraukoje – advokatas V. G. Viktorovičius prie Vilniaus Lenino rajono liaudies teismo durų.
Vilnius, 1979 m. spalio mėn. Nuotraukos autorius nenustatytas (Romaldo Juozo Ragaišio asmeninis archyvas)
Trečioje ir ketvirtoje nuotraukoje – Angelė Ragaišienė su dukra po vyro suėmimo iškeldinta iš buto.
Vilnius, 1979 m. rugpjūčio mėn. Nuotraukos autorius nenustatytas (Romaldo Juozo Ragaišio asmeninis archyvas)
1975 m. spalio mėn. Vilniaus Lenino rajono liaudies teisme teisiant Romaldą Juozą Ragaišį, Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo signatarą Vladimirą Liutaurą Kazakevičių už repliką sulaiko milicija.
Vilnius, 1979 m. spalio mėn. Nuotraukos autorius nenustatytas (Romaldo Juozo Ragaišio asmeninis archyvas)
1979 m. spalio mėn. žinodami, kad Romaldą Juozą Ragaišį siekiama įkalinti už antisovietinę veiklą, ir protestuodami dėl prasimanytų kriminalinių kaltinimų į teismą Vilniuje, F. Dzeržinskio g. 59 (dabar Kalvarijų g.) susirinko Lietuvos rezistentai. Pirmas iš kairės – Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo signataras Vladimiras Liutauras Kazakevičius, antras – signataras Vladas Šakalys, ketvirtas – Algimantas Andreika, pirma iš dešinės nusisukusi – Memorandumo signatarė Leonora Sasnauskaitė.
Vilnius, 1979 m. spalio mėn. Nuotraukos autorius nenustatytas (Romaldo Juozo Ragaišio asmeninis archyvas)