Pradžia

Darbas tremtyje

Tremtis
Darbas
Kasdienybė
Tikėjimas
Laisvalaikis
Vaikai
Netektys
Atgal į Lietuvą

Tremtinės Regina Guntulytė (iš dešinės antra) ir Stanislava Balbieriūtė (iš dešinės trečia) su kurso draugėmis statybinės praktikos metu. Sibiro Usolė, Usolės r., Irkutsko sr., apie 1956 m.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1949 m. tremtinė Regina Guntulytė (stovi antra iš dešinės) su bendradarbėmis statybų aikštelėje. Sibiro Usolė, Usolės r., Irkutsko sr., 1958 m.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Tremtinė Valerija Gutauskaitė (iš kairės pirma) su draugėmis Onute ir Zose darbo metu prie cemento maišymo įrenginio. Sujeticha, Taišeto r., Irkutsko sr., 1956 m. liepos 1 d.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Darbas lentpjūvėje. Priimami atplukdyti rąstai. Sujeticha, Taišeto r., Irkutsko sr, 1954 m.

Iš LGGRTC

Darbas lentpjūvėje. Sielių plukdytojų brigada. Sujeticha, Taišeto r., Irkutsko sr., 1954 m.

Iš LGGRTC

Lentpjūvės darbininkių brigada. Sibiro Usolė, Irkutsko sr., apie 1956–1957 m.

Iš LGGRTC

Į žvejybą Baikalo ežere. Sludiankos r., Irkutsko sr., apie 1950–1953 m.

Iš LGGRTC

Iškraunamas žvejų laimikis. Šamanka, Irkutsko r., Irkutsko sr., apie 1950–1954 m.

Iš LGGRTC

Žuvininkystės ūkyje dirbančios moterys sūdo omulį. Chužyras, Olchono r., Irkutsko sr., apie 1950 m.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Žvejų brigados ruošia tinklus žvejybai. Chužyras, Olchono r., Irkutsko sr., XX a. 6-asis deš.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Grupė lietuvių, rusų ir ukrainiečių po šieno vežimo darbų. Pirmoje eilėje iš kairės antras 1949 m. tremtinys Leonas Šimkus. Sujeticha, Taišeto r., Irkutsko sr., apie 1955 m.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Tremtinių brigada dirba prie šieno. Ikonikai, Zimos r., Irkutsko sr., 1949 m.

Iš LGGRTC

Šienapjūtė Sibire. Traktorių vairuoja 1949 m. tremtinys kunigas Jonas Augustauskas. Tangujaus r., Irkutsko sr., XX a. 6-asis deš.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Učiumo tarybinio ūkio darbininkai. 1949 metų tremtiniai Birutė Volungevičiūtė, Marytė Babravičiūtė, Ona Volungevičiūtė ir Kostas Volungevičius pasiruošę vežti šieną. Lauke apie -35°C šalčio. Učiumas, Krasnojarsko kr., XX a. 6-asis deš.

Iš LGGRTC

Tremtinys Jonas Čebatavičius (iš kairės trečias) su likimo draugais veža grūdus. Nižniaja Sloboda, Žigalovo r., Irkutsko sr., XX a. 6-asis deš.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Darbas prie grūdų sandėlių. Griaznaja, Bochano r., Ust Ordynskio buriatų-mongolų autonominė apygarda, Irkutsko sr., 1950 m.

Iš LGGRTC

Lietuviai tremtiniai kerta medžius. Dobčiūras, Tangujaus r., Irkutsko sr., apie 1953 m. Fotografas Jonas Augustauskas.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Tremtinių brigada ridena rąstus. Chabaidakas, Partizanskojės r., Krasnojarsko kr., XX a. 6-asis deš.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Sakų rinkėjų brigada. Alzamajus, Alzamajaus r., Irkutsko sr., XX a. 6-asis deš.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1949 m. tremtinys Petras Šimkus dirba Sujetichos spirito gamyklos kalvėje. Sujeticha, Taišeto r., Irkutsko sr., apie 1955–1956 m.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Tremtinys Jonas Rauckis dirba prie traktoriaus mechanizmų. Tangujaus r., Irkutsko sr., XX a. 6-asis deš. Fotografas Jonas Augustauskas.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Stalių brigada darbo vietoje. Leninskis, Bodaibo r., Irkutsko sr., XX a. 6-asis deš.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Tremtinių brigada prie statomo gyvenamojo barako. Sujeticha, Taišeto r., Irkutsko sr., 1949 m. gegužės 7 d.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Tarybinio ūkio lauko darbininkų brigada. Zakara, Žigalovo r. Irkutsko sr, XX a. 6-asis deš. 

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Darbo knygelė (TRUDOVAJA KNIŽKA), išduota Teresei Lukštaitei Novonikolajevkos „Iljičiaus idėjų“ kolūkio tarybos. Taišeto r., Irkutsko sr., 1955 m.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Charakteristika (CHARAKTERISTIKA), išduota Marytei Viliūnienei Solgono tarybinio ūkio direktoriaus. Pažymima, kad Marytė Viliūnienė 1956 m. pirmoji ėmėsi šerti kiaules sausu pašaru ir pasiekė aukštų rezultatų. Solgonas, Užūro r., Krasnojarsko kr., 1958 m. sausio 1 d.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Garbės raštas (POČETNAJA GRAMOTA), išduotas Alfonsui Guntuliui, „Usolės“ kurorto staliui, už aukštus pasiekimus darbe. Irkutskas, Irkutsko sr., 1961 m. lapkričio 2 d.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

„Mano viralinė kiaulininke labai šalta. Nėra nei durų, nei langų. Taip šalta, kad nežinai kur dėtis. Taip ir dirbi prie -55° su šlapiomis rankomis.“ Ištrauka iš 1949 metų tremtinės Gabrielės Kriščiūnienės laiško artimiesiems. Toni, Alzamajaus r., Irkutsko sr., 1951 m. Dėl kenksmingų darbo sąlygų moteriai nuo rankų nusilupo oda, nuvarė nagus.

1949 m. tremtinė Gabrielė Kriščiūnienė. Tonis, Alzamajaus r., Irkutsko sr., 1951 m. 1952 m. Gabrielė Kriščiūnienė mirė tremtyje.

Našlaitis Romualdas Parajus Kriščiūnas su dėde Andriumi Staneliu stovi prie mamos Gabrielės Kriščiūnienės kapo. Tonis, Alzamajaus r., Irkutsko sr., 1954 m. liepos mėn. 1990 m. sūnus Romualdas Parajus motinos palaikus parvežė į Lietuvą.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių