1949 m. trėmimo operacija „Bangų mūša“

Pagrindiniai operacijos „Priboj“ tikslai – galutinis lietuvių, latvių ir estų tautų ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo užgniaužimas ištremiant rezistencijos dalyvių šeimas bei palankių sąlygų žemės ūkio kolektyvizacijai sudarymas konfiskuojant ir panaudojant kolūkių reikmėms ištremtų pasiturinčių ūkininkų turtą.

Pagal SSRS Ministrų Tarybos 1949 m. sausio 29 d. nutarimą į Jakutijos ASSR, Krasnojarsko ir Chabarovsko kraštus, Omsko, Tomsko, Novosibirsko ir Irkutsko sritis turėjo būti ištremta 29 tūkst. šeimų (87 tūkst. žmonių): iš Lietuvos – 8500 šeimų (25 500 žmonių), Latvijos 13 tūkst. šeimų (39 tūkst. žmonių), Estijos – 7500 šeimų (22 500 žmonių). Buvo tremiama visam laikui, o bėgliams nurodyta taikyti SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1948 m. lapkričio 26 d. įsaką, kuriuo už pabėgimą iš tremties vietų baudžiama dvidešimčia metų katorgos. Oficialiai tremiamoms šeimoms leista pasiimti iki 1500 kg svorio daiktų, o likęs jų turtas (pastatai, gyvuliai, žemės ūkio mašinos ir kitas inventorius) turėjo būti konfiskuotas ir perduotas į kolūkių fondą.

Nuo 1949 m. vasario Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) organai intensyviai vykdė „buožinių ūkių“ ir „banditų–nacionalistų“ šeimų apskaitą, sudarinėjo numatytų ištremti šeimų sąrašus, rengė jų gyvenamųjų vietų išdėstymo topografines schemas, sudarinėjo karinių pajėgų ir priemonių panaudojimo planus.

Trėmimo operacija prasidėjo kovo 25 d., penktadienį, 6 val. ryto ir baigėsi kovo 28 d., pirmadienį, 18 val. Operacijai vykdyti buvo sutelkti 30 452 baudėjai. Žmonėms į telkimo punktus suvežti suformuotos 2835 operatyvinės grupės, sudarytos iš operatyvininko (viršininko), dviejų kareivių, dviejų stribų ir trijų partinio–sovietinio aktyvo darbuotojų. Kiekviena tokia grupė turėjo iš namų išvežti po tris šeimas. Nepaisant to, kad operacija „Priboj“ buvo detaliai suplanuota, o jos vykdymui buvo panaudotos milžiniškos pajėgos, nemaža dalis numatytų ištremti žmonių pasislėpė.

Stengdamiesi įvykdyti planą, neradę numatytų šeimų trėmėjai ėmė net neįtrauktas į sąrašą. Tokiu būdu buvo surinkta 9503 šeimos (32270 žmonių: 10438 vyrai, 12978 moterys, 8854 vaikai iki 15 metų amžiaus). Nors oficialiai kiekvienai šeimai pasiruošti ir susirinkti daiktams buvo skiriama viena valanda, tačiau trėmimus vykdžiusių grupių nariai ir šį minimalų laiką trumpindavo iki 45 ar net 15 minučių. Stotyse įrengtose komendantūrose sulaikytieji buvo apklausiami, patikrinami jų dokumentai, o vėliau suvaromi į vagonus. Iš penkiasdešimties Lietuvoje veikusių geležinkelio stočių į tremties vietas pajudėjo 24 suformuoti ešelonai (1474 vagonai).

Nors trėmimo planas ir buvo viršytas, tačiau beveik 13 800 žmonių, sužinoję apie galimą trėmimą, pasislėpė. Pasislėpusių ir pabėgusių žmonių paieška prasidėjo balandį ir kai kuriose apskrityse užtruko iki liepos mėnesio.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per operaciją „Priboj“ ir papildomo trėmimo metu iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 32 tūkst. žmonių. Dauguma tremtinių – 25 161 asmuo (78 proc.) – buvo įkurdinti Irkutsko srities, kiti 7077 (22 proc.) – Krasnojarsko krašto vietovėse. Jie buvo įdarbinti kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose ar miško pramonės ūkiuose, nedidelė dalis – kalnakasybos ar kitų pramonės šakų įmonėse.

Iš kaimyninės Latvijos 1949 m. buvo ištremta daugiau nei 42 tūkst., iš Estijos – 21 tūkst. žmonių.

Aukščiausia partinė vadovybė labai palankiai vertino gyventojų trėmimo operacijos rezultatus, daugelis jos vykdytojų buvo apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.